• Medaus biologinės savybės, skirtingas poveikis žmogaus organizmui lyginant su cukrumi.  Prof. Antanas Gendrolis

      Apie autorių. Antanas Juozas Gendrolis (g. 1926) – Lietuvos farmakologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Kauno medicinos universiteto profesorius Antanas Gendrolis, parašė kelias monografijas, tarp jų – „Propolis“,  „Medus“, „Žiedadulkės ir bičių duonelė“, „Bičių pienelis ir vaškas“, „Kaip sveikai ir ilgai

  • Sėdintiems už vairo – apie medų. Radijo stotis ,,Kelyje“

    Šiandien dažnas  valandėlę praleidžia už automobilio vairo. Į darbą – iš darbo. Kelionė. Kelionė.Kelionė Radijo stotis ,,Kelyje“  mus lydi  su nuotaikinga muzika, su pokalbiais , diskusijomis įvairiomis temomis. Šį kartą  du  bitininkai medikas dr. Justinas Kretavičius ir žurnalistas  Valentinas Juraitis

  • 2. Medus ir falsifikatai, medaus savybės fasuojant, perlydant, sumaišant su kitomis rūšimis. Dr. J.Kretavičius

    Kasmet pasaulyje medaus produkcija siekia apie 1,2 milijonų tonų ir sudaro iki 1 %  bendro viso suvartojamo cukraus kiekio. Daugiausiai medaus vartojama ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Europos Sąjungoje jo suvartojamas kiekis asmeniui per metus skirtingas. Italijoje,  Prancūzijoje, Jungtinėje karalystėje jo suvartojama

  • 3. Kaip saugoti ir laikyti medų. Stikliniai ir plastikiniai indai. Ar medaus savybės ilgaamžės. Dr. J. Kretavičius

    Medų sandėliuojant neišvengiamai kinta jo cheminė sudėtis, fiziniai parametrai, medus gali pradėti sluoksniuotis, tamsėti ir pan. Sandėliuojant kinta medui būdingas aromatas. Kvapas susijęs su terpenais ir aromatiniais komponentais. Sandėliuojant 12 mėn. 10‒40 ºC terpenų labai sumažėjo, ypač didėjant temperatūrai. Mailardo

  • 4. Kaip atskirti tikrą ir falsifikuotą medų. Dr. J. Kretavičius

    Medus yra vienas labiausiai padirbinėjamų maisto produktų pasaulyje. Yra nustatyta, kad medaus padirbinėjimas yra trečioje vietoje, po pieno produktų ir alyvuogių aliejaus. Dažniausiai padirbinėjamas medus yra kiniškos kilmės. Taip pat yra klastojama jo kilmė. Tam naudojamas tikras medus, maišomas su

  • 5. Bičių duonos teigiamos savybės, maksimalus surinkimas iš avilio.

    Bičių duonelė. Pastarųjų metų tyrimais nustatyta, kad bičių duonelę lengviau įsisavina žmogaus organizmas. Taip yra todėl, kad „bręstant“, t.y. fermentuojantis duonelei, skyla ją sudarančių žiedadulkių apvalkalėlis ir išlaisvinamos viduje esančios medžiagos, galinčios greičiau absorbuotis organizme. Vykstant fermentiniams procesams, dalis duonelėje

  • 6. Svečiuose pas bitininką profesionalą. Medaus kelias nuo avilio iki įpakavimo. Bitininkavimas miške. V. Garbauskas

    Labiausiai man patinka bitininkauti miške, nes ten nuo senų senovės gyveno darbščiosios bitelės. Grynas oras, gamta, žydintys ir kvepiantys augalai, uogos – natūralūs geros savijautos šaltiniai, kurie suteikia visišką žmogišką pasitenkinimą tiek mums, tiek bitelėms, kurios miške jaučiasi geriausiai! Būdamas

  • 7. Ekologinė bitininkystė. Produktų kokybė ir savikaina. V. Juraitis

    Eko­lo­giš­kai ūki­nin­kau­ti Lie­tu­vo­je tam­pa ne tiek ­pa­trauk­lu, kad visi griebtūsi tokio gyvenimo būdo.    To­dėl eko­lo­giš­kų ūkių smar­kiai ma­žė­ja. Mat ne tik že­mės ūkio, bet ir ki­tas pre­kes kaip eko­lo­giš­kas Lie­tu­vo­je par­duo­da gau­sus bū­rys ap­si­me­tė­lių. Pa­sak ūki­nin­kų, eko­lo­giš­ka dar­ži­nin­kys­tė, uo­gi­nin­kys­tė,

  • 8. Bityne surenkamas ne tik medus. Pienelis, žiedadulkės, duonelė, pikis. Šių produktų savybių populiarinimas. V. Jakaitis

    Kiek bitininkauju, rudenį bičių niekuomet nemaitinau cukraus sirupu. Bitėms žiemai palieku medų. Jei silpnoms bičių šeimoms trūksta maisto, iš stiprių bičių šeimų surenku apie 30 kg medaus, kurį sumaitinu silpnoms bičių šeimoms. Renku ne tik medų. Vertingi ir kti produktai.

Jonas Jakaitis: Bites rudenį nebūtina maitinti cukraus sirupu

Kiek bitininkauju, rudenį bičių niekuomet nemaitinau cukraus sirupu. Bitėms žiemai palieku medų. Jei silpnoms bičių šeimoms trūksta maisto, iš stiprių bičių šeimų surenku apie 30 kg medaus, kurį sumaitinu silpnoms bičių šeimoms. Rudenį nepalikite prieš avilio laką į žemę atremtų

Skaityti daugiau...

Nauja knyga apie Lietuvos bitininkystę

Nauja knyga apie Lietuvos bitininkystę Nuo 1993 metų, dirbantbitininkystės žurnalistinį darbą,o nuo 2000 metų leidžiant „Bitininko kalendorius“, susikaupė nemažai medžiagos apie senąją bitininkystės literatūrą,pradedant 1801 m. D. ZetegastoKaraliaučiujegotiškomis raidėmis išleista jo knygele ir baigiant XX a. pabaigos žinomais bitininkystės specialistais.Tai

Skaityti daugiau...

Midus ir vaistai

Andrius Janionis: aisčiai vaišinosi midumi, o ne alumi… Kernavės kraštotyros muziejaus darbuotojas, istorikas Andrius Janionis jau keletą metų mokosi virti midų, dalijasi sukaupta patirtimi.. Skaitė literatūrą, domėjosi, klausinėjo bičių augintojų ir pats užsidegė šia veikla. Širvintų rajone šalia Družų įsikūrusiame

Skaityti daugiau...

XVIII amžiaus pabaigos verslinis D. Zetegasto bitynas

XVIII amžiaus pabaigos verslinis D. Zetegasto bitynas D. ZetegastasXVIII a. pabaigoje apie bitininkystęvokiečių kalba buvoišleidęs net dvi knygeles – 1795 ir 1798 metais. Jose patalpintos 6 graviūros.Vienoje iš graviūrų buvo pavaizduotasD. Zetegasto bitynas. Ši graviūra buvo patalpinta ir jo„Naudingose bičių

Skaityti daugiau...

Bitininkystė Mažojoje Lietuvoje

Bitininkystė Mažojoje Lietuvoje 1741 m. Danielius Gotlibas Zetegastas (Settegast) mokytojas, bitininkystės puoselėtojas gimė Bartų miestelyje (dab. Barciany , Lenkija). D. Zategastas baigė Karaliaučiaus universitetą, ten studijavęs teologijos ir gamtos mokslus, buvo paskirtas į Priekulės liaudies mokyklą precentoriumi, mokytoju, kur dirbo

Skaityti daugiau...