Kategorija: Video apie bitininkus

Nors neretai  kalbame apie kaimo bėdas, nusivylusius kaimo žmones. Bet mūsų kaime  yra ir kuo pasidžiaugti.  Ir  ypač   jaunimu,  jauna augančia karta. Štai, pavyzdžiui,   jaunuolis  Zigmas Jasas, gyvenantis su tėvais  Pūstelninkų kaime, Širvintų rajone, netoli Kernavės. Zigmui buvo šešiolika, kai susidomėjo bitėmis,

Palyginti su  kaimyninėmis šalimis žemės ūkio kooperatyvų Lietuvoje  galėtų būti ir  daugiau.  Tačiau norisi pasidžiaugti, kad  kooperatyvai mūsų  kaime tolydžio skinasi kelią. Jų daugėja. Svarbu  atkreipti dėmesį  į tuos kolektyvus, kuriems pavyksta įgyvendinti   savo siekius ir svajones. Toks yra žemės ūkio

 Jau kuris laikas prabėgo, kai įvyko neeiliniai Lietuvos bitininkų sąjungos rinkimai ir prezidentu išrinktas europarlamentaras Juozas Olekas. Šis pokalbis įvyko vėlyvą rudenį, tačiau dienos darbų, kaip paruošti bites žiemai, neaptarinėjome. Kalbėjomės apie tai, kas svarbu, aktualu ir neįveikiama metų

Viešoji įstaiga  ,,Žemės trauka” įgyvendino projektą vaizdo filmų pasakojimų ciklą, radijo laidą, sukurtus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės ,,Techninė pagalba” sritį: ,,Pažangios patirties sklaida kaime panaudojant videofilmus ir audiopokalbius”. Tai KPP (kaimo pažangos programos)  aktyviausių ir darbščiausių

Paluknio Liongino Komolovskio  gimnazijos (Trakų r.)  pedagogai ėmėsi  iniciatyvos   mokyti vaikus bitininkystės. Vieną kartą per mėnesį biologijos, matematikos, chemijos, rankdarbių net ir muzikos pamokose mokymas yra siejamas su bitėmis. Ir vaikai  noriai žinių semiasi. Nes dalykas dėstomas ne tiesmukai, o

Mūsų   kaimo  bitininkams ir ne tik bitininkams  rūpi  šeimos tradicijų tęstinumas.   Rūpi, ar tai, ką pradėjo  tėvai,  tęs  vaikai, anūkai ir proanūkiai? Kaip pasiekti, kad vaikai, ieškodami lengvesnės duonos, nepabėgtų iš kaimo į miestą, į užsienius? Vienintelis kelias kuriant pažangų

Kai važiuoji per Ukmergės rajoną  aplinkui pamatai vien lygumas. Plačiame horizonte akys užkliūva  už aukštaitiško stiliaus  kaimiškų namų, ir sodybas  supančių   ūksmingų jovarų, klevų. Žemės čia – palyginti derlingos  –  tačiau kaimiečių  sodybose  didelių gamybinių pastatų, kluonų ir tvartų,  nesimato. Matyt,

Bitininkai Laurynas ir Ramunė Cibai Sostinės Lazdynų rajone šalia ,,Iki ” parduotuvės  įsikūrusiame turgelyje Ramunė ir jos sūnus Laurynas Cibai prekiauja medumi ir medaus produktais. Toks betarpiškas  šių bitininkų susitikimas su pirkėjais įvyksta kiekvieną trečiadienį. Kiekvieną trečiadienį  – jau 13

Apie savo šeimos medų ir bitininkystę europarlamentaras Juozas Olekas kalbėjo vaizdo interviu: Didieji Būdežeriai – vos keli kilometrai nuo Vilkaviškio važiuojant link Vištyčio kalvų – europarlamentarui Juozui Olekui – tai jo prosenelių , senelių ir tėvo gimtinė, sodyba su sodu

Bitininkai dažniausiai mokosi ir kelia savo kvalifikaciją žiemos mėnesiais. Kai bitynai apdengti sniego apklotu, o avilių gyventojos ramiai snaudžia tuomet kai kas skaito knygas, dažniau lankosi internete, klauso paskaitas. Tačiau įsisavinti žinias be praktikos mokymų, yra žymiai sunkiau. Birželio mėnesį

Susipažinkime su Rimvydu Grigaliūnu . Jis yra iš tos jaunosios kartos bitininkų, kurie stengiasi sužinoti, kas nauja, pažangu. Ir nieko nelaukdami visa tai įdiegia savo ūkyje. Tai naujos bitininkų kartos bruožas – ieškoti ir surasti savo vietą versle, europiniame kontekste.

Bičiulis dr. Justinas Kretavičius savo bičių ūkį, prižiūri Kaišiadorių rajone, Rumšiškių seniūnijos apylinkėse. Bitynas – 200 šeimų. Ir ne vien gyvenimo aplinkybės susiklostė, kad Justinas pradėtų bitininkauti šiose vietovėse, nes žemė čia derlinga.. Jo nuomone, bitėms geriausios sąlygos ten, kur

Vytis Garbauskas, bitininkas. Nacionalinės bičių selekcininkų asociacijos narys, Lietuvos bitininkų profesionalų asociacijos ,,Austėja‘‘ narys Bitininkystė Lietuvoje nuo seno garbingas ir reikalingas amatas.O, bičių produktai labai naudingi žmogaus sveikatai. Bitės , kaip vabzdžiai apdulkintojai, gerina miško augalų išgyvenamumą, paplitimą, skatina atsirasti

Žiemos metas – pats palankiausias metas vaško lydymui ir inventoriaus, rėmelių, korių tvarkymui bityne. Gal būt todėl ir vaško lydytojai bei vaškuočių gamintojai šiuo metu turi daugiau darbo ir užsakymų iš bitininkų. Sostinės ir aplinkinių rajonų bitininkai dažniausiai vašką perlydo

Važiuojant Turgelių plentu iš Vilniaus į Šalčininkus kelio kairėje atkreipia dėmesį gražiais sutvarkyta sodyba. Sena , bet nesusmegusi, nieko nereikalingo, žolė idealiai nupjauta. O tolumoje rikiuojasi avilių virtinės. Ne mums įprastiniai Dadano, ne daugiaaukščiai, o varšuviniai. Tai – Girinės kaimas.

Antroji dalis apie bičių maitinimą. Kalba bitininkas Imantas Masiulis.

Kai sirupą gaminame patys, o ne perkame invertuotą skystį, perpus pigiau mums atsieina. Tačiau būna šiek tiek daugiau rūpesčių ir darbo. Bitininkas Valentinas Juraitis savo nedideliame ūkyje maitindamas bites jau keletą metų naudoja tik savo pagamintą sirupą. Anksčiau cukrų tirpindavo

Apie bičių maitinimą pačiam pasigaminant cukraus sirupą mintimis dalijasi bitininkas Imantas Masiulis:

Vasarai bėgant į antrąją pusę bitininkams svarbu ir medų laiku išsukti, ir bičių šeimomis pasirūpinti, kad jos sėkmingai žiemotų. Bityne visuomet būna bičių šeimų, kur motinėlės jau paseno, prabėgus dvejiems metams jas dera pakeisti jaunomis, darbštesnėmis. Kaip tai padaryti? Patirtimi

Bičių produktus, kurių dauguma turi gydančiųjų savybių, vertina ir brangina ne tik bitininkai. Vis dažniau, pajutę negalavimus užsukame ne tik į vaistinę, bet kreipiamės ir pas bitininkus. Nors bičių produktų gydomosios savybės seniai žinomos, tačiau cheminė vaistų gamyba ir vartojimas