Kokie planai ir įgyvendinimo keliai? Pokalbis su Lietuvos Bitininkų sąjungos prezidentu Sigitu Useliu

Paskelbė

 

Gerb. prezidente, tarpukariu Lietuvoje veikė Bitininkų sąjunga, kuri buvo įkurta dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą  prof. J. Kriščiūno ir jo bendraminčių pastangomis. Jos veikla buvo nutraukta 1940 m. sovietams okupavus šalį.

   Atėjus sovietams  bičių ūkiai buvo suvalstybinti  arba tapo kolūkių nuosavybe.

   1989 m. Lietuvos bitininkų sąjunga vėl atkurta. Ir vėl  bičių ūkis sugrįžo į privačią  nuosavybę.Taigi, nueitas ilgas, skausmingas  ir permainingas kelias.

     Neseniai įvykusiame LBS ataskaitiniame rinkiminiame susirinkime Jūs esate išrinktas organizacijos prezidentu. Kokius uždavinius kelia sau šiandieninė LBS vadovybė?.

Naujai išrinktos LBS vadovybės tikslai yra tęsti iki šiol organizacijos vykdytą veiklą, kurios pagrindinės funkcijos yra numatytos organizacijos įstatuose. Tai:

  • Informacijos kaupimas apie bitininkų organizacijų (LBS narių) veiklą, jų poreikius apie pažangų bitininkavimą ir bitininkystės mokslo pasiekimus šalyje bei užsienyje. Sukauptą informaciją pateikti organizacijos nariams.
  • Organizuoti konferencijas, bitininkų šventes bei kitokius renginius.
  • Teikti pagalbą bitininkų organizacijoms įvairiais veiklos klausimais.
  • Organizuoti bitininkų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą.
  • Ginti bitininkų ir jų organizacijų teises valstybiniuose, visuomeniniuose ir teisėtvarkos organuose.
  • Atstovauti bitininkystės interesus įvairiose organizacijose Lietuvoje ir užsienyje.

  Šiandieniniame mūsų prekiniame bitinininkytės ūkyje  triūsia ir profesionalai, ir mėgėjai. Jiems skiriama  nemaža  valstybės ir ES parama. Kokių svertų imsitės, kad  LBS  atstovautų visų   bitininkų sąjungos narių interesus? Kokie turėtų būti santykiai tarp bitininkų ūkių ir bitininkų mėgėjų.

Šiuo metu šalyje yra įregistruota apie 50 bitininkystės krypties asociacijų. Iš esmės – tai miestų bei rajonų bitininkų draugijos, veikiančios teritoriniu principu. Maždaug keturi penktadaliai šių organizacijų yra LBS nariai. Naujai išrinktos valdybos tikslas yra bendradarbiauti su likusiomis organizacijomis, kartu spręsti aktualius bitininkystei klausimus ir priimti vieningus sprendimus, palankius visiems šalies bitininkams.

Santykiai tarp bitininkų ūkių ir bitininkų mėgėjų turėtų būti draugiški (bičiuliški) ir pagrįsti bendradarbiavimo principu. Profesionalių bitininkų pagalba pasidalijant žiniomis apie bitininkavimą, ypač bičių ligų srityje, su toje pačioje teritorijoje esančiais mėgėjiškų bitynų savininkais duoda naudos ir patiems tokios informacinės pagalbos teikėjams. Tokiu būdu profesionalūs bitynai išvengia ar išvengtų pavojingų ligų užkratų iš kaimynų – mėgėjų, kurie nepiktavališkai, o tiesiog dėl žinių stokos savo veikloje gali pakenkti kitiems apylinkės bitynams.

 Bičių produkcijai didinti didelę reikšmę turi bičių veislininkystė. Daug kalbama apie vietinių bičių veislių išsaugojimą, kaip vertingą paveldą.Tuo pačiu tenka konstatuoti, kad  šiuolaikinių importuojamų veislių bitės atneša daugiau medaus negu vietinės. Ar įmanoma sustabdyti pasaulines tendencijas, sustabdyti upės bėgimą.  Ką  šioje srityje numatoma daryti.?

Galima deklaruoti gražius norus, kad turėsime tik vietinę tamsiąją Lietuvos bitę ar kartu ir ją  pakeitusią Karnikos rasės bitę, tačiau gyvename ir dirbame rinkos sąlygomis su atviromis šalies sienomis ir drausti ar kokiais kitais būdais stabdyti mišrūnių, ar tiksliau „gamybinių“ bičių plitimą šalies bitynuose nėra įmanoma ir nereikia turėti tam iliuzijų.

Branginu keleto mūsų šalies bitininkų norus ir entuziazmą išsaugoti vietinės juodosios bitės genofondą. Tas pats, irgi entuziastų pagalba, vyksta ir daugelyje kitų Europos šalių.

Tokie projektai yra remiami kaip paveldo išsaugojimas ir reikia tuo pasinaudoti. Pavyzdžiui Karnikos rasės bitės išsaugojamos Slovėnijoje. Slovėnai tvirtina, kad yra šios bičių rasės tėvynė, sprendžiamas valstybiniu mastu, suteikiant visokeriopą pagalbą.

Kas žino, gal kuriuo tai momentu ateityje vietinės bitės genofondo labai prireiks, kad išsaugotume namines medunešes bites mūsų šalies klimato sąlygomis. Gamta yra neprognozuojama  tai parodo ir pandeminė situacija, į kurią pateko šiuo metu žmonija.

Jūs esate žinomas bičių  ligų specialistas, vaistų importuotojas. Bičių ligos ir varoa erkių sugebėjimai prisitaikyti, sukelia nemažai problemų taikant įvairius vaistus. Kaip numatoma efektyviau kovojant su ligomis įvairių dydžių šalies bitynuose, šviesti bitininkus?

  Visomis progomis pabrėžiu, kad vieni iš efektyviausių vaistų varozės gydymui yra kvalifikuotos bitininko žinios. Turint reikiamus žinių pagrindus nėra sudėtinga padėti bičių šeimoms (ir kad jos būtų stiprios) išgyventi ir sėkmingai darbuotis gamtos, žemės ūkio (apdulkinimo srityje) bei bitininko labui. Panašu, kad šalyje bitės virusinę pandemiją pasireiškusią 2005 – 2015 metų laikotarpyje jau pragyveno ar tiksliau išgyveno. Tai buvo deformuoto sparno viruso atmaina iš tipo A į tipą B ir atskiruose šalies vietovėse buvo gana didelių bitynų nuostolių. Šiuo metu pasaulyje didžiausias bičių priešas yra varoa erkė, tačiau didžiausias bičių žudikas yra deformuoto sparno virusas. Kai šis tandemas pradeda veikti, apsaugoti bičių šeimas nuo žuvimo yra ypač sunku. Taigi reikia šviesti bitininkus kas tai per grėsmė ir kaip galima to išvengti. Geriausiai tą darbą galėtų atlikti vietinės bitininkų organizacijos.

Gyvename globalioje visuomenėje. Į mūsų šalies rinką patenka daug kinų, ukrainiečių medaus.Todėl lietuviškai  produkcijai sunku išsikovoti savo vietą. Specialios etiketės, rodančios lietuviško gaminio  kokybiškumą – tai tik vienas iš žingsnių. Kokios galimybės  mūsų bitininkams plėsti medaus rinkas.

Medaus realizacija yra komercinio pobūdžio darbas. Tuo užsiima pelno siekiančios komercinės struktūros, o Bitininkų Sąjunga yra visuomeninė organizacija. Ką galima padėti bitininkams, tai centralizuotai vykdyti vietinio medaus reklamą aiškinant vartotojui apie lietuviško medaus gerą kokybę palyginus su atvežtiniu pigiu tokiu pačiu produktu.

Apskritai medaus falsifikavimas arba jo gamyba siekiant didelių kiekių tokiu būdu, kai neleidžiama jam avilyje subręsti natūraliai yra pasaulinė bitininkystės problema. Bitininkų Sąjungos neseniai sukurta lietuviško medaus etiketė kaip prekės ženklas gali padėti orientuoti vartotoją į vietinį kokybišką produktą. Taip daro ir kitų šalių bitininkų organizacijos, kai kurios jau arti šimto metų, bet ši veikla apčiuopiamus rezultatus gali duoti tik praėjus nemažai laiko. Užkirsti kelią pigiam medui patekti į šalies rinką nėra įmanoma dėl pasaulinės prekybos (ar tiksliau tarp prekių judėjimo tarp šalių) susitarimų. Lietuvos bitininkai medaus pagamina šiuo metu dvigubai ar net daugiau nei suvartojama šalies vidaus rinkoje.

Gerai, kad komercinės struktūros randa kelius eksportuoti, tačiau tai įmanoma, jei medus superkamas didmeninėmis kainomis. Dideli bitynai į tai jau yra persiorientavę, o didžiausia problema iškyla taip vadinamiems viduriniosios klasės bitynams, turintiems keliasdešimt bičių šeimų. Didmeninė kaina jiems dažniausia per pigi, o mažmenine kaina parduoti trūksta pirkėjų. Ypač tai būna problema po gausaus medunešio sezono. Čia reikia ir patiems bitininkams gerai apmastyti ir įvertinti savo planuojamą veiklą. Gyvename ir dirbame rinkos sąlygomis, kurioje pagaminti yra tik pusė darbo, o kita pusė – sėkmingai realizuoti.

Kada sulauksime  bitininkų šventės, kurias jau daug metų organizuoja Lietuvos bitininkų sąjunga?

Lietuvos Bitininko Šventės tradicija ir jos tęstinumas yra svarbi Sąjungos veiklos dalis, kartu ir svarus pasiekimas vienijant visus šalies bitininkus. Dėl pandeminės situacijos šiemet šio renginio tikrai nebus, tikėsimės kitais metais, o numatyta vieta lieka ta pati – prezidento Antano Smetonos dvaras Užulėnyje, Ukmergės rajone.

Ačiū už pokalbį

kalbėjosi Valentinas Juraitis

www.bitynai.lt redaktorius

xxx

Lietuvos bitininkų sąjungos valdyba:

Uselis Sigitas, prezidentas

Doc. dr. Amšiejus Algirdas , viceprezidentas

Stankutė Vilma, viceprezidentė

Valdybos nariai:

 Arbutavičius Vaidas

Budreckienė Birutė

Galvonas Laimonas

Juodvalkis Jonas

Olekas Juozas

Paliutis  Antanas

Šemeklis Remigijus

Tamašauskienė Diana

Ūsas Kęstutis

Vaičiūnas Tautvydas