2020-ieji bitininkams: koronaviruso, masinio spietimo ir prasto derliaus metai

Sigitas Uselis

bitininkas,

Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas.

Šį straipsnį skiriu mūsų visų gerbiamo bičiulio Dr. Jono Balžeko (jaunesniojo) atminimui. Labai gaila, bet, deja 2020-ieji buvo paskutiniai jo bitininkavimo metai…

Be abejo, šie metai taps istorijoje vieni iš įsimintiniausių. Maždaug pavasario pradžioje pasaulio visuomenė pateko į pandemijos spąstus su sunkiai prognozuojama pabaiga. Per paskutinius pora dešimtmečių virusinės atakos grėsė paukščiams (paukščių gripas), gyvūnams (kiaulių maras) ir, pasirodo, atėjo eilė ir žmonijai. Beje, maždaug nuo 2004 metų pasaulyje į viruso spąstus pateko ir bitės. Nelabai suprantami reiškiniai, kai per šį laikotarpį vyko atskirose teritorijose gana dideli bičių šeimų žuvimai būtent ir buvo deformuoto sparno ar ūmaus paralyžiaus virusų suaktyvėjimo priežastis. Nors šiais laikais gyvename pasiturinčiomis bei moderniomis sąlygomis, bet su sunkiai apčiuopiamu priešu virusų pavidale gana sunku kovoti. Tiek mums, tiek bitėms.

Žiemojimas buvo lengvas

2019 metų ruduo ir 2019 – 2020 metų žiema buvo viena iš šilčiausių kaip ir keletą pastarųjų metų. Bitės turėjo progą paskraidyti ir spalio ir lapkričio ir net gruodžio mėnesiais. Metų pradžia – sausio ir vasario mėnesiai – taip pat pasižymėjo šiltomis oro sąlygomis turint omenyje žiemos laikotarpį. Bičių apsiskraidymas skirtingose šalies teritorijose įvyko vasario mėnesio laikotarpyje ir jau kovo 1-ąją jos nešė į avilius žiedadulkes. Taigi bičių naujo sezono pradžia įvyko geru mėnesiu anksčiau nei įprasta buvo Lietuvoje. Šiaip didelių bičių šeimų praradimų Lietuvoje žiemojimo laikotarpiu kaip ir nebuvo, dėka palankių oro sąlygų išgyveno ir silpnomis tuo laikotarpiu tapę šeimos, o jų dažniausia susilpnėjimo priežastis – gana didelis erkių kiekis vasaros pabaigoje dar prieš jų naikinimą.

Pirmi pavasario mėnesiai įprastai šalti

Pastaraisiais metais vyksta tokia klimato tendencija: jei rudens ir žiemos periodai sąlyginai šilti, tai pirma kalendorinio pavasario pusė pasižymi šaltesniu oru nei įprasta. Ne išimtis ir 2020-ųjų šis laikotarpis. Tik kovo pradžioje ir pabaigoje keletas šiltų dienų, o po to iki balandžio trečiojo dešimtadienio atšalimas. Šiuo laiku bičių šeimos gyveno baigdamos žiemos atsargas, kurios dėl šiltos žiemos liko dar pakankamos, vyko bičių kaita iš žiemojusių į naujai pavasarį gimusių ir vizualiai matėsi, jog per tą laiką jokio šeimų sustiprėjimo neįvyko. Gamta atbudo tik apie balandžio 20 dieną – sužydo klevai, o tai, kad tuo laiku dar žydėjo blindės bei gluosniai, kurie įprastai baigia šį procesą pirmoje balandžio pusę, tai požymis to, kad dėl šalto oro augalai buvo tarsi užsikonservavę. Tas gamtos atbudimas šio mėnesio pabaigoje buvo stiprus stimulas motinų darbui ir šeimų stiprėjimui. Šio mėnesio pabaigoje pražydo slyvos ir kiti sodų krūmai bei medžiai. Gegužės pačioje pradžioje taip pat sužydo kiaulpienės ir pirmieji žieminio rapso plotai.

Pavasario pabaiga neįprastai šalta

Taigi, nektaro gamtoje atsirado pakankamai tuo pačiu ir stimulas šeimoms vystytis taip pat. Tačiau gamta bičių darbui gerokai pakišo koją visiškai nelepindama šiltu oru dieną, nes naktys buvo gerokai šaltos. Aplamai, 2020 metų gegužė buvo trečia pagal šaltumą nuo 1961 metų. Štai gegužės 12 dieną Lietuva buvo nuklota netgi iki 10 cm sniego sluoksniu, tame tarpe ir žydinčią augmeniją.

Apie pavasarinį medunešį

Be abejo, toks šaltas pavasaris stipriai atsiliepė ir į pavasarinio medunešio rezultatus – daugelio bitininkų nuomone jis perpus mažesnis nei praeitais metais. Ir temą apie pavasarinį medunešį išskyriau neatsitiktinai: kas bitininkauja daugiau nei pora dešimtmečių pritars, kad jis stipriai pasikeitė. Tada pavasarinį medų galėjome gauti iš vaiskrūmių, vaismedžių bei kiaulpienių, dar retais metais ir iš blindžių bei klevų. Ir tokio, prekinio, t.y. ką galėjo pasiimti bitininkas sau, paprastai būdavo apie keletą kilogramų iš vienos šeimos. Šiais laikais situacija pasikeitė ir pirmiausia vaizdu – gegužės mėnesį vos ne visa šalies teritorija nusidažo ryškiai geltona spalva, kai pražysta gausiai ūkininkų auginamas žieminis rapsas. Palankiomis sąlygomis bitės gali pagaminti nuo 58 iki 132 kg šios rūšies medaus iš vieno hektaro. Taigi tai visiškai keičia sampratą apie pavasarinį medų. Dalis šalies bitininkų specializuojasi būtent šio medaus gamyboje, išsukę pila į statines ir parduoda eksportuotojams. Gegužės viduryje per kai kurias media priemones teko sužinoti apie bitininkų pasisakymus, kad pavasarinio medaus nebus. Tačiau jų prognozes paneigė paskutinė gegužės mėnesio savaitė – per ją bitės sugebėjo atidirbti bent jau pusę to, kas buvo galima palankesniais metais. Apibendrinant 2020 metų pavasarinį medunešį, galima teigti taip: arba žieminio rapso medus, ten kur buvo jo plotai arba jokio!

Masiškas bičių spietimas. Pasikartojo 2014 metų scenarijus.

Gausus spietimas prasidėjo maždaug nuo gegužės 22 dienos, atšilus orams ir tęsėsi maždaug iki birželio vidurio. Tas pat įvyko ir kaimyninių šalių bitynuose. Šiaip spietimas yra neatsiejama bičių gyvenimo dalis, tačiau toks gausus kaip 2020 metais būna gana retai, kai spiečiasi net ir tos šeimos, kurių motinos yra praėję griežtą augintojų atranką šio noro atžvilgiu. Šiaip spietimas priklauso nuo dviejų pagrindinių dalykų: tai polinkis, užkoduotas genuose ir „betvarkė“ bičių gyvenime (vietos ar darbo nebuvimas). Paskutinis gausus bičių spietimas Lietuvoje įvyko 2014 metų pavasario – vasaros sandūroje. Taigi kas gi bendro tarp 2014 ir 2020 metų pavasario bitėms? Ogi tai, kad šilti orai balandžio pabaigoje šaltas gegužės mėnuo beveik iki pat trečiojo dešimtadienio. Štai 2014 metais nuo gegužės 2 iki 16 dienos beveik bitėms nebuvo jokių galimybių net paskraidyti. Gavosi taip, kad stimulas balandyje šeimoms vystytis buvo stiprus, po to sekė „nedarbo“ laikotarpis ir bičių, ypač jaunų, perteklius šeimose sukėlė spietiminę nuotaiką, kurios jau „nebenugesino“ atšilęs oras ir žieminis rapso siūlomas nektaras. O štai 2018 metų sezonas buvo pats „prasčiausias“ spietimo atžvilgiu. Palankūs orai nuo balandžio vidurio iki pat vasaros pradžios leido bitėms sukaupti rekordinį pavasarinio medaus derlių iš sodų bei kiaulpienių, neskaitant net ir labai gero medunešio iš žieminio rapso. Tais metais spietėsi tik tos šeimos, kurios tiesiog negali be to gyventi, bet tai jau bitininko problema.

Vasara. Rekordinis grybų ir antirekordinis medunešiui metas.

Kad augalai skirtų pakankamai nektaro, reikalinga bent keleto palankių sąlygų: optimalios oro temperatūros bei drėgmės, pakankamos dirvožemio drėgmės, ilgai vyraujančių vėjų nebuvimo, pakankamo saulės aktyvumo. Kai visi šie faktoriai nektaringų augalų žydėjimo periodu būna daugmaž optimalūs, medaus aviliuose atsiras pakankamai, o jei šių faktorių santykis neatitiks to optimalumo, bitės nelabai turės darbo. Panašu, kad būtent tokių optimalių sąlygų nesusidarymas birželio – liepos mėnesiais ir lėmė tai, kad medunešis buvo prastas.  O štai grybams optimalių sąlygų atžvilgiu labai pasisekė: per patį vidurvasarį buvo fiksuojami baravykų derliaus rekordai. Prastas medunešis 2020 metais buvo ne tik Lietuvoje, bet ir visame Europos žemyne. Skelbiama, kad surinkta maždaug 40% vidutinio medaus derliaus. Nieko gero bitės neprinešė nei iš aviečių nei iš liepų, tačiau kai kur buvo geri grikių nektaro derliai. Liepos pabaigoje naujos šeimelės bei spiečiai netgi buvo atsidūrę prie bado ribos. Jau įprasta, kad maždaug nuo antro rugpjūčio dešimtadienio pasirodo lipčius ir kokį mėnesį bitės turi darbo. Taip buvo ir 2020 metais, tik tas lipčiaus medunešis nebuvo toks gausus kaip 2018 metais. Tie bitininkai, kurie nesivadovauja pagal akademiko J. Krikščiūno raštų kanonus, kad bites būtina paruošti žiemai rugpjūčio mėnesyje, papildomai prisuko ir to vasaros pabaigos lipčiaus medaus.

Medaus gauta nedaug, bet nėr to blogo, kad neišeitų į gerą

Reikalas tame, kad daugelis bitininkų turėjo medaus atsargas iš 2018 ir 2019 metų medunešių. Buvo susidariusi tiesiog medaus pertekliaus krizė. Visa tai jau nuo vasaros pabaigos sėkmingai pajudėjo į užsienį, daugiausiai į kaimyninę Lenkiją. Tiesa, taip noriai buvo perkamas medus tik didmenine kaina, kuri per kelis mėnesius pakilo už kilogramą nuo pradinės 2,- Eurų iki beveik 3,- Eurų. Na o tiems bitininkams, kurie pakavo į nedidelės talpos indelius ir tikėjosi 5 – 6 Eurų, sekėsi ne taip gerai. Koronaviruso epidemija tikrai padidino medaus, žiedadulkių, pikio, bičių duonos paklausą bei kainas, tačiau nuo 2020 metų rudens prasidėjęs karantinas dėl judėjimo suvaržymų gerokai suvaržė realizacijos vietinėje rinkoje galimybes.

Ruduo labai palankus bitėms

Aktyvus bičių gyvenimas tęsėsi iki pat lapkričio mėnesio, kai šeimos su jaunomis motinomis dar augino perus. O rugsėjo mėnesyje visose šeimose dar vyko intensyvus perų auginimas, paskatintas tiek lipčiaus medunešio, tiek rudeninio maitinimo. Pasikartojo prastų dėl medunešio 2017 metų scenarijus – tuomet bitininkai stebėjosi, kad žiemoti šeimos ėjo kaip niekad stiprios. Nenusidirbo bitės tais 2017 metais, nenusidirbo ir 2020 metais, todėl rudenį irgi stiprios šeimos užsidarė aviliuose žiemoti, na o bitininkai lygiagrečiai, kaip ir visa Lietuva, užsidarė pandemijos karantine.

 

Taip atrodė žydinčios obelys 2020 metų gegužės 12 dieną autoriaus tėviškėje.

Autoriaus nuotrauka`