Kaune, verslo centre ,,Pirmasis žingsnis” Raudondvario pl. 150, balandžio 2 d. susirininko Lietuvos bitininkų sąjungos draugijų pirmininkai ir atstovai, aptarė praėjusių metų veiklos rezultatus. Pranešimą-ataskaitą apie 2021 m. sąjungos veiklą padarė LBS prezidentas Sigitas Uselis. Diskusijų metu buvo pateikta pasiūlymų,
Pasirodė šių metų ,,Lietuvos bitininko“ pirmasis numeris. Įžanginiame straipsnyje Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Sigitas Uselis pažymi, kad pagrindinis šio leidinio tikslas skleisti mokslinę ir praktinę informaciją apie bitininkystę bei bičių produktus taip pat informuoti apie bitininkų sąjungos bei draugijų vykdomą
Ne visada pasiseka išsaugoti iki pavasario bičių duonelę. Dažnai pasitaikai, kad ji supelyja, gavusi drėgmės, arba atvirkščiai perdžiūsta ir sukietėja kaip akmuo. Ir dėl to, ypač pavasarį bitės pajaučia baltymini maisto trūkumą. Visaip bandome išsaugoti bičių duonelę. Iš stiprių šeimų
Šiemet kovas yra šaltokas, dar antroje pusėje, kai šiltnamyje sėdavome salotas, žemę kausto gruodas ir yra sniego. Pernai buvo šilčiau… Noriu pasidalinti sukaupta bitininkų patirtimi, kas mano perskaityta įvairiuose šaltiniuose, pasidalinti kitų žinojimu ir tai kas mano išbandyta savame bityne…
Vaizdo įrašas (spauskite play mygtuką): Pasibaigus medunešiui, aš kartais prie namų durų padedu žiupsnelį medaus ir stebiu kaip bitės dirba, godžiai renka medų ir neša į savo avilius. Kiek jų šių gražių ir judrių darbštuolių čia susirenka – smagu žiūrėti.
Žiemą dažnai siaučia pūgos, ir vėjas numėto silpniau uždėjus avilių gaubtus, atšąla lizdai. Kad taip neatsitiktų, gaubtus pravartu prisukti medžio varžteliais arba tiesiog užrakinti (jeigu yra kilputės) spynelėmis. Taip pat reikia stebėti, kad sniegas nepatektų į lakas. Geriausia jas apsaugoti,
Neseniai ,,Pegasų” knygynų tinklo lentynose ,,Bičių korio”, ,,Willaros” bitininkystės reikmenų parduotuvėse, pasirodė ,,Bitininko kalendorius- žinynas 2022 m.” Šį leidinį sudarė ir daugelio straipsnių autorius yra žurnalistas, fotografas Valentinas Juraitis. Ta proga jį kalbina Asta Petrulionytė. Specifinį leidinį sudarei tikriausiai neatsitiktinai. Kokia
Apie autorių. Antanas Juozas Gendrolis (g. 1926) – Lietuvos farmakologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Kauno medicinos universiteto profesorius Antanas Gendrolis, parašė kelias monografijas, tarp jų – „Propolis“, „Medus“, „Žiedadulkės ir bičių duonelė“, „Bičių pienelis ir vaškas“, „Kaip sveikai ir ilgai
Kasmet pasaulyje medaus produkcija siekia apie 1,2 milijonų tonų ir sudaro iki 1 % bendro viso suvartojamo cukraus kiekio. Daugiausiai medaus vartojama ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Europos Sąjungoje jo suvartojamas kiekis asmeniui per metus skirtingas. Italijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje karalystėje jo suvartojama
Medų sandėliuojant neišvengiamai kinta jo cheminė sudėtis, fiziniai parametrai, medus gali pradėti sluoksniuotis, tamsėti ir pan. Sandėliuojant kinta medui būdingas aromatas. Kvapas susijęs su terpenais ir aromatiniais komponentais. Sandėliuojant 12 mėn. 10‒40 ºC terpenų labai sumažėjo, ypač didėjant temperatūrai. Mailardo
Medus yra vienas labiausiai padirbinėjamų maisto produktų pasaulyje. Yra nustatyta, kad medaus padirbinėjimas yra trečioje vietoje, po pieno produktų ir alyvuogių aliejaus. Dažniausiai padirbinėjamas medus yra kiniškos kilmės. Taip pat yra klastojama jo kilmė. Tam naudojamas tikras medus, maišomas su
Bičių duonelė. Pastarųjų metų tyrimais nustatyta, kad bičių duonelę lengviau įsisavina žmogaus organizmas. Taip yra todėl, kad „bręstant“, t.y. fermentuojantis duonelei, skyla ją sudarančių žiedadulkių apvalkalėlis ir išlaisvinamos viduje esančios medžiagos, galinčios greičiau absorbuotis organizme. Vykstant fermentiniams procesams, dalis duonelėje
Labiausiai man patinka bitininkauti miške, nes ten nuo senų senovės gyveno darbščiosios bitelės. Grynas oras, gamta, žydintys ir kvepiantys augalai, uogos – natūralūs geros savijautos šaltiniai, kurie suteikia visišką žmogišką pasitenkinimą tiek mums, tiek bitelėms, kurios miške jaučiasi geriausiai! Būdamas
Ekologiškai ūkininkauti Lietuvoje tampa ne tiek patrauklu, kad visi griebtūsi tokio gyvenimo būdo. Todėl ekologiškų ūkių smarkiai mažėja. Mat ne tik žemės ūkio, bet ir kitas prekes kaip ekologiškas Lietuvoje parduoda gausus būrys apsimetėlių. Pasak ūkininkų, ekologiška daržininkystė, uogininkystė,
Dr. Vilma Kaškonienė, prof. habil. dr. Audrius Maruška Medus, bičių žiedadulkės, bičių duona, propolis (bičių pikis), bičių pienelis, vaškas ir bičių nuodai yra bičių, Apismellifera rūšies, produktai. Tikriausiai pasaulyje nėra kitų gyvūnų ar vabzdžių rūšių, gaminančių tokią įvairovę maistui tinkančių
Komentavimas išjungtas įraše 10. Miško ir pievų medus, pavasarinis, rudens. Grikių, rapsų, liepų. Skirtingos medaus savybės ir poveikis žmogaus organizmui.
Natūralus mišrių lauko ir miško augalų medus. Tai – toks medus, kuris surenkamas ekologiškoje aplinkoje. Aviliai stovi toli nuo pagrindinių kelių, medus be priemaišų, kokybiškas. Toks medus– ypač veiksmingas, natūralus būdas stiprinti sveikatą ir papildyti organizmą biologiškai aktyviomis medžiagomis.Tikras sveikato
Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis maloniai kviečia Jus rugsėjo 27 dieną, pirmadienį, stebėti mano moderuojamus Europos Sąjungos (ES) Bičių ir kitų apdulkintojų savaitei skirtus renginius. Pirmoji virtuali diskusija „Nauja ES iniciatyva apdulkintojams“ (anglų kalba) vyks nuo 13.00 val. Lietuvos
– Eugenijau, tu turi tokią gausią vabzdžių ir paukščių fotografijų kolekciją, o bičių joje mažoka. Nufotografuok mums bitę iš arti, juk ji – mūsų gražiausia darbininkė, – pakalbinau žinomą fotografą ornitologą Eugenijų Kavaliauską. – Akurat, iš tiesų, bitei mažai skyriau
Dr. Justinas Kretavičius. Rapsai Lietuvoje sparčiai pradėjo plisti nuo 1990 m. Prieš tai jie buvo auginami kaip priešsėlis, kaip silosinis augalas pašarui. Tuomet auginta apie 5000 ha ir praktinės reikšmės bitininkystei mažai teturėjo. Vėliau, atsiradus maistinio ir techninio aliejaus paklausai,
Dr. Justinas Kretavičius. Lietuvos respublikos teritorija yra tokioje zonoje, kur dar gali augti pakankamai gerai kviečiai ir kitos grūdinės kultūros. Ši zona driekiasi iki pietinės Latvijos dalies. Taigi einant į šiaurę, augalų įvairovė mažėja, ypač medingųjų augalų, kurie skiria nektarą.
Andrius Janionis: aisčiai vaišinosi midumi, o ne alumi… Kernavės kraštotyros muziejaus darbuotojas, istorikas Andrius Janionis jau keletą metų mokosi virti midų, dalijasi sukaupta patirtimi.. Skaitė literatūrą, domėjosi, klausinėjo bičių augintojų ir pats užsidegė šia veikla. Širvintų rajone šalia Družų įsikūrusiame