Pasibaigus medunešiui, aš kartais prie namų durų padedu žiupsnelį medaus ir stebiu kaip bitės dirba, godžiai renka medų ir neša į savo avilius. Kiek jų šių gražių ir judrių darbštuolių čia susirenka – smagu žiūrėti.
Bet netrukus prie medaus atskrenda ir kelios didelės vapsvos keliskart didesnės už bites. Tai bičių vilkai-širšuolai. Ir čia prasideda karas dėl medaus.
Stebėdamas šias maisto dalybas paėmiau į rankas vaizdo kamerą ir nufilmavau.
Apie širšuolius rašoma, kad jie yra bičių žudikai, bet matyt jie būna drąsūs, kai susirenka į būrį ir kaip vilkų ruja.
Man stebint šituos ,,vilkus” , taip neatrodė. Keli širšuolai baugiais atskrisdavo prie medaus ir atsargiai baugiai priešokomis jį valgė. O mano bitės susirinkę į būrį ,,vilkes” nuvydavo. Žinia, kad šitame spektaklyje dalyvavo tik trys širšuolai, o bičių buvo kur kas daugiau.
Koks būtų vaizdelis, jei jėgos svarstyklė nusvirtų į kita pusę, jei vilkų-širšuolų atskristų visas ,,batalionas”…
Mokslininkai sako , širšuolai nėra agresyvūs ir gelia tik gindamiesi. Tačiau, kaip ir daugelis kitų vapsvų, geldami jie suleidžia kvapias medžiagas, kurių kvapas suerzina kitus netoliese esančius širšuolus ir paskatina juos gelti. Nors širšuolų dydis ir skrendant skleidžiamas garsas atrodo grėsmingai, jo įgėlimas nėra pavojingesnis nei bitės – kai kurių šaltinių teigimu jis yra kiek skausmingesnis, tačiau pasižymi 1,5–1,7 karto mažesniu toksiškumu.Tačiau alergiškiems žmonėms net ir vienas įgėlimas potencialiai gali kelti pavojų gyvybei. Priešingai nei bitės, širšuolai gali gelti kelis kartus, nes įgėlus geluonis nelieka aukos kūne, o pats vabzdys nežūva.
Kaip teigia prof. A. Šimkus, Azijos širšuolo racioną sudaro įvairūs vabzdžiai – nuo uodų iki stambių žiogų, tačiau pagrindinis jo medžioklės grobis – medunešės bitės. Paprastai širšuolas pakimba virš avilio lakos ir puola parskrendančias bites, kuriomis vėliau maitina savo perus. Apsigyvenusi šalia bityno Azijos širšuolo kolonija, turinti apie dešimt tūkstančių gyventojų, bityno savininkui gali padaryti nemažų nuostolių. Tą savo kailiu pajuto Prancūzijos, Ispanijos, Portugalijos, Belgijos ir Italijos bitininkai. Kelios dešimtys širšuolų pakimba virš avilio lakos ir per tris valandas nužudo visą bičių šeimą (30 tūkst. bičių).
Man šie ,,vilkai” yra gražūs, ir , kol nepastebėjau jų daromos žalos, regis, yra nepavojingi.
Skruzdės padaro man daugiau žalos, tenka jas baidyti nuo avilių.
Širšuolų populiacija daugelyje paplitimo vietų mažėja, nes vabzdžiai turi daug priešų bei dėl nuolat blogėjančios ekologinės situacijos. Tik kai kuriose vietovėse miškininkai rūpinasi širšuolais ir čia jų gausėja.Suomijoje ir Švedijoje šie vabzdžiai yra saugomi, įrašomi į Raudonąsias knygas.
Savo bityne matau aplink skraidančius kamanių būrius, pasėtas facelijas jos mėgsta labiau nei mano bitės. Žodžiu, kol kas visiems užtenka vietos.
