9. Bitės ir apiterapija. Mokslininkų žvilgsniu.Dr. Vilma Kaškonienė, prof. habil. dr. Audrius Maruška

Paskelbė

Dr. Vilma Kaškonienė, prof. habil. dr. Audrius Maruška

Medus, bičių žiedadulkės, bičių duona, propolis (bičių pikis), bičių pienelis, vaškas ir bičių nuodai yra bičių,  Apismellifera rūšies, produktai. Tikriausiai pasaulyje nėra kitų gyvūnų ar vabzdžių rūšių, gaminančių tokią įvairovę maistui tinkančių produktų. Medus ir kiti bičių produktai yra vertinami dėl savo unikalios sudėties, kadangi daugelio medžiagų nėra kituose maisto produktuose – tai bioaktyvūs komponentai, tokie kaip fermentai, karotenoidai, antocianinai, eteriniai aliejai, organinės rūgštys, flavonoidai, aminorūgštys, oligopeptidais ir kt. Šie biologiškai aktyvūs junginiai pripažįstami liaudies ir natūralioje medicinoje kaip veiklios medžiagos, turinčios įtakos žmonių ar gyvūnų metabolizmui.Visi bičių produktai rado vietą žmogaus gyvenime: kai kurie labiau tinka maistui (pavyzdžiui, medus), kiti labiau naudojami sveikatos tikslams (bičių žiedadulkės, duonelė ar pienelis) arba gydymui (propolis ir bičių nuodai).

Propolis. Kinija                                                          Propolis. Brazilija

Propolis. Urugvajus                                          Propolis. Estija

Naujausi tyrimai, naudojant šiuolaikinius atskyrimo ir molekulinius metodus, leido atrasti naują bičių produktų potencialą. Mokslinėje literatūroje aprašomas pakankamai platus spektras skirtingų bičių produktų aktyvumas tyrimuose invitro (mėgintuvėlyje):antioksidacinis, antimikrobinis, antivirusinis, priešuždegiminis, antiproliferacinis, antistresinis, antiseptinis, priešuždegiminis, priešvėžinis ir kt.

Skirtingų bičių produktų biologinis aktyvumas ir cheminė sudėtis skiriasi: pirmiausia tai priklauso nuo paties bičių produkto, pavyzdžiui, meduje angliavandeniai (gliukozė ir fruktozė) sudaro didžiąją dalį, bičių pienelyje dominuoja baltymai. Botaninė ir geografinė bičių produktų kilmė taip pat turi didelį poveikį, ypač bičių žiedadulkėms, bičių duonelei, propoliui, ar net medaus biologiniam aktyvumui. Pasaulyje išpopuliarėjęs taip vadinamas manuka medus, kuris renkamas Naujojoje Zelandijoje iš šluotinio sėklučio (lot. Leptospermumscoparium) ir labai vertinamas dėl išskirtinio antibakterinio aktyvumo, kuris gaunamas dėl šiame meduje randamo metilglioksalio. Nustatyta, kad manuka medus slopina net antibiotikui meticilinui atsparią Staphylococcusaureus bakteriją, kuri sukelia žaizdų infekcijas ir sepsį. Palyginimui, lietuviškame meduje, antibakterinis aktyvumas gaunamas dėl vandenilio peroksido, kuris atsiranda meduje veikiant bičių fermentui gliukozės oksidazei.

Bičių pienelio aktyviausiu junginiu laikoma nesočioji riebalų rūgštis 10-hidroksi-2-deceno rūgštis ir gamtoje ji randama tik bičių pienelyje. 10-hidroksi-2-deceno rūgšties kiekis šviežiame bičių pienelyje turi būti ne mažiau 1,4 proc. Moksliniai tyrimai rodo, kad šios rūgšties pienelyje gali būti iki 3,5 proc., ir jos kiekis priklauso nuo pienelio ėmimo laikotarpio, laikymo sąlygų.

Propolis – sudėtingiausias savo chemine sudėtimi bičių produktas. Propolį cheminė sudėtis yra apie 300 skirtingų rūšių cheminių medžiagų. Šių medžiagų kiekybinė ar kokybinė sudėtis skiriasi pagal sezoną ir geografinę vietovę. Fenolinės rūgštys, flavonoidai bei eteriniai aliejai yra pagrindinės junginių grupės atsakingos už propolio biologinį aktyvumą. Propolis yra laikomas natūraliu antibiotiku, todėl antibakterinis aktyvumas yra viena iš pagrindinių jo savybių. Antibakterinis propolio aktyvumas veikia dviem lygiais. Pirma, jis yra susijęs su tiesioginiu poveikiu mikroorganizmui. Kitas veikimo lygis, žmogaus imuninės sistemos stimuliavimas, dėl kurio suaktyvėja natūrali organizmo gynyba. Naujausi tyrimai rodo, kad propolis dėl jame randamų tokių junginių, kaip kavos rūgšties fenetilo esteris,galanginas, chrizinas ir kavos rūgštis, yra perspektyvi ir aktuali terapinė galimybėkoronoviruso sukeltų infekcijų gydymui.

Bičių surinktos žiedadulkės pasižymi antioksidaciniu, priešuždegininiu, priešvėžiniu, antimikrobiniu ir kt. aktyvumu, kuriuos nulemia žiedadulkių sudėtyje esantis flavonoidų ir fenolinių rūgščių kiekis bei cheminė sudėtis. Mokslinėse publikacijose teigiama, kad bičių žiedadulkių antimikrobinis aktyvumas gaunamas dėl to, kad flavonoidai ar fenolinės rūgštys sudaro specialius kompleksus su bakterijų ir grybų ląstelių paviršiumi, kurie ardo sienelių vientisumą, blokuoja jonams pernešti skirtus kanalus ir slopina elektronų srautą, reikalingą medžiagų pernašai per membraną, trikdo bakterijų metabolizmą. Antimikrobinį žiedadulkių poveikį nulemia ne tik cheminė, bet ir mikrobiologinė sudėtis. Pieno rūgšties bakterijos, gamindamos specialius inhibitorius, bakteriocinus, stabdo patogeninių bakterijų augimą ir vystymąsi, ardydami jų membraną.

Kitas labai vertingas bičių produktas yra bičių duonelė. Bičių duonelė – tai fermentuotas produktas iš bičių surinktų augalų žiedadulkių, medaus ir bičių seilių, kuris pačių bičių vartojamas kaip maistas bičių lervoms. Ji skiriasi nuo lauke surinktų žiedadulkių, nes bičių seilėse esantys mikroorganizmai ir fermentai sukelia fermentacijos procesą, kuomet vykstant biocheminėms reakcijoms yra suardoma gėlių žiedadulkių ląstelių sienelė, padaugėja laisvų aminorūgščių kiekis, padaugėja vitaminų, tame tarpe vitamino K, ir taip palengvinamasžiedadulkėse esančių maistinių medžiagų prieinamumas. Fermentacijos metu susidariusi pieno rūgštis užkonservuoja žiedadulkes, taip prailgindama produkto vartojimo trukmę. Įdomu tai, kad kaip funkcionalusis maistas bičių duonelė labiausiai naudojama Rytų Europos šalyse, o kitose šalyse šis vertingas produktas paprasčiausiai paliekamas aviliuose, nepaisant to, kad bičių duonelė yra maistingesnė už žiedadulkes ir yra lengviau virškinama dėl joje esančio didelio kiekio laisvųjų amino rūgščių ir cukrų.

Bičių nuodai – bespalvis, turintis specifinį kvapą, skystis, kuris gerai tirpsta vandenyje. Tai įrankis, kurį bitės naudoja gynybai ir yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių gyvūnų nuodų tipų bei susideda iš įvairių cheminių komponentų, kurie žmogaus organizme sukelia alergines reakcijas. Bičių nuodus sudaro polipeptidai, fermentai, lipidai ir aminorūgštys, kai kurie iš šių komponentų pasižymi priešuždegiminiu arba toksinu poveikiu. Sekrecinė fosfolipazė A2 sudaro 10-12 proc. bičių nuodų ir yra pagrindinis komponentas, sukeliantis alergines reakcijas. Bičių nuodai naudojami medicinoje, gydant tokias ligas, kaip artritas ir reumatas, neuralgija, taip pat naudojami mažais kiekiais, norint sumažinti žmonių jautrumą nuodams ir alerginių reakcijų atsiradimą.

Sunku išskirti, kas daro didžiausią įtaką bičių produktų biologiniam aktyvumui. Aktyvumas priklauso nuo keleto veiksnių, tokių kaip botaninė kilmė, kuri susijusi su bičių produktuose esančiais fitocheminiais junginiais, bičių išskyromis, kurios išskiriamos iš skirtingų bičių liaukų ir kurių sudėtyje yra baltymų, aminorūgščių, riebalų rūgščių, fermentų, feromonų, vitaminų ir mineralų, nuo visų šių junginių proporcijų skirtinguose bičių produktuose ar šių veiksnių tarpusavio sąveikos. Nėra jokių abejonių, kad bičių produktai yra biologiškai vertingų junginių šaltinis. Tikėtina, kad bus nustatyta naujų bičių žiedadulkių veikla, nes įvairūs bičių produktai ar jų mišiniai šiais laikais yra labai ištirti.

Kad ir kokie vertingi maistiniu požiūriu, ar naudingi ligų prevencijai ar gydymui būtų bičių produktai, nereikia piktnaudžiauti juos vartojant ir svarbu atkreipti dėmesį į rekomenduojamas kiekvieno produkto paros suvartojimo normas.

Naudota literatūra:

Berretta, A. A., Silveira, M. A. D., CóndorCapcha, J. M. ir De Jong, D. (2020). Propolis and itspotentialagainst SARS-CoV-2 infectionmechanisms and COVID-19 disease. Biomedicine and Pharmacotherapy, 131, 1–16. doi:10.1016/j.biopha.2020.110622

Bogdanov, S. (2017). Royal jelly, beebrood: composition, health, medicine: a review. BeeProduct Science, 1–41.

Kaškonienė, V., Adaškevičiūtė, V., Kaškonas, P., Mickienė, R. and Maruška, A. (2020). Antimicrobial and antioxidantactivities of natural and fermentedbeepollen. Food Bioscience34, p.100532. https://doi.org/10.1016/j.fbio.2020.100532

Kieliszek, M., Piwowarek, K., Kot, A. M., Błażejak, S., Chlebowska-Śmigiel, A., &Wolska, I. (2018). Pollen and beebreadasnewhealth-orientedproducts: A review. Trendsin Food Science and Technology, 71, 170–180. https://doi.org/10.1016/j.tifs.2017.10.021

Miyata, Y. ir Sakai, H. (2018). Anticancer and protectiveeffects of royaljellyfortherapyinducedtoxicitiesinmalignancies. International Journal of Molecular Sciences, 19(10), 1–16. doi:10.3390/ijms19103270

Daktaro disertacija tema „Skirtingos botaninės kilmės medaus sudėties ypatumai ir savybės“

Pilnas straipsnis: Kaškonienė, V., & Venskutonis, P. R. (2010). Floralmarkersinhoney of variousbotanical and geographicorigins: a review. ComprehensiveReviewsinFood Science and Food Safety9(6), 620-634.

Pilnas straipsnis: Kaškonienė, V., Adaškevičiūtė, V., Kaškonas, P., Mickienė, R., & Maruška, A. (2020). Antimicrobial and antioxidantactivities of natural and fermentedbeepollen. Food Bioscience34, 100532.

Pilnas straipsnis: Adaškevičiūtė, V., Kaškonienė, V., Kaškonas, P., Barčauskaitė, K., & Maruška, A. (2019). Comparison of physicochemicalproperties of beepollenwithotherbeeproducts. Biomolecules9(12), 819.

Pilnas straipsnis: Kaškonienė, V., Kaškonas, P., & Maruška, A. (2015). Volatilecompoundscomposition and antioxidantactivity of beepollencollectedin Lithuania. Chemical Papers69(2), 291-299.

Pilnas straipsnis: Kaškonienė, V., Kaškonas, P., Maruška, A., & Kubilienė, L. (2014). Chemometricanalysis of volatiles of propolisfromdifferentregionsusingstaticheadspace GC-MS. CentralEuropean Journal of Chemistry12(6), 736-746.