Dr. Justinas Kretavičius.
Rapsai Lietuvoje sparčiai pradėjo plisti nuo 1990 m. Prieš tai jie buvo auginami kaip priešsėlis, kaip silosinis augalas pašarui. Tuomet auginta apie 5000 ha ir praktinės reikšmės bitininkystei mažai teturėjo. Vėliau, atsiradus maistinio ir techninio aliejaus paklausai, pasėlių plotas sparčiai ėmė didėti. 2010 metaižieminių ir vasarinių rapsų plotas pasiekė apie 250 000 ha. Pastaraisiais metais tendencija yra daugiau sėti žieminius rapsus, todėl vasarinių ir žieminių pasėlių plotas darosi apyligis. Rapsai daugiausiai auginami Kėdainių, Panevėžio, Šakių, Šiaulių , Radviliškio, Joniškio, Pakruojo rajonuose. Todėl šių rajonų bitininkai daugiausiai gauna šios rūšies medaus.
Pradėjus didėti rapsų pasėliams, bitininkai pradėjo gauti tris kartus daugiau medaus negu iki tol. Pats rapsų medus nėra aukštos kokybės, pasižymi maža verte kaip vaistas. Tačiau dėl savo silpnų skoninių bei aromatinių savybių jis puikiai tinka konditerijoje ir perdirbimui. Būtent dėl to jis mielai perkamas užsienio rinkoje. Šiuo metu tai yra išsigelbėjimas Lietuvos bitininkams, nes medaus perteklius Lietuvoje viršija maždaug 3 kartus.
Rapsai yra pupinių šeimos augalas, kryžmažiedis, todėl lengvai apsidulkina be vabzdžių pagalbos. Nustatyta, kad naminės bitės rapsų derlių padidina 10 -30 proc, pastambėja sėklos, didėja aliejaus išeiga. Tam kad padidinti sėklų užsimezgimo efektyvumą, didinti atsparumą grybinėms ligoms, kovojant prieš kenkėjus, buvo pasitelkta prieš 25 metus naujausi agronomijos laimėjimai. Pradėta kurta naujos kartos augalai.
Iš pradžių rapsų aliejus netiko maistui nes turėjo daug gliukozinolatų ir erukinės rūgšties. Selekcijos metodais pamažu buvo sukurtos naujos veilės, kurios jau nebeturėjo šių komponentų. Taigi šios veislės tiko ne tik biodyzelinui, bet ir maistiniam aliejui. Tokie rapsai vadinami linijinėmis veislėmis. Tuo pačiu metu, Kanadoje ir JAV buvo intensyviai genetiškai modifikuojami rapsai, įterpiant genus iš kitų organizmų. Tokie augalai yra genetiškai modifikuoti. Kadangi Europoje uždrausta auginti genetiškai modifikuotus augalus, naujos augalų padermės buvo kuriamos taikant kitus metodus. Metodai yra skirtingi, bet išskiriamos pagal augalų genetinį apsivaisinimo mechanizmą ir genetinės informacijos pobūdį į dvi grupes – CMS ir SI. Tokiu būdu buvo sukurti rapsų hibridai. Jie vadinami hibridiniais augalais. CMS kartos augalų hibridai pradėti kurti anksčiau už SI.
Apskritai rapsas pasižymi ypač dideliu bites pritraukiančiu efektu. Nurodoma, kad jas efektyviai pritraukia ryški geltona spalva, augalų išskiriamas kvapas ir lengvai paimamas nektaras. Nurodoma, kad nektaro hektare produkuojama iki 150 kg, o cukraus 50 kg. Rapsai išskiria nektarą, kuriame cukraus būna 5 -70 proc (cukringumas), bet dažniausiai 25 – 50 %. Toks cukringumas yra pakankamai geras bitėms. Nektarą iš žiedų skatina išsiskirti augale esantis hormonas jasmonatas. Kai jo padaugėja žieduose, pradedamas išskirti nektaras. Nesant šio hormono, nektaras neišskiriamas. Rapso žiedelis žydi 30 – 50 val, vėliau peržydi. Bendras viso augalo žydėjimas trunka iki 4 savaičių. Nektaras žiede išskiriamas maždaug iki 14 val, vėliau nektaro sekrecija nutrūksta. Būtent iki pietų nektaro daugiaisiai, jis išsilaiko iki vakaro. Vakare nektaras yra įsiurbiamas atgal į augalą, jeigu bitės jo nesurenka. Vėl jis produkuojamas kitą dieną, bet jau paskutinį kartą. Tokią savybę turi tik nedaugelis augalų.
Norint nustatyti rapsų nektaringumą, tiriamas viename žiede esantis nektaro kiekis ir jo cukringumo procentas. Dažniaisiai nektaro kiekis viename žiede žieminiame rapse būna apie 2 μl mikrolitrus (1 mikrolitras lygus 1: 1000 ml). Tačiau yra nustatyti galimi svyravimai 0,2 – 6 μl viename žiede. Vasariniame rapse dažniausiai nektaro kiekis būna apie 1 -2 μl. Cukringumas esti 2 kartus mažesnis. Manoma, kad esant 2 μl kiekiui žiede, bitė nektaro prirenka pilną gurklį per 15 – 20 min. Taip pat manoma, kad praktinė vertė bitėms, kuomet intensyviai gali nešti nektarą yra tuomet, kai žiede nektaro kiekis siekia bent 1 μl. Esant mažesniam kiekiui nektaro, mažėja medaus derlius. Taigi yra įrodyta, kad vasarinis rapsas išskiria 2 kartus mažiau nektaro už žieminį, o cukringumas abiejų yra panašus apie 30 %. Literatūroje nurodyta, kad gausiausiai nektaras išskiriamas per pirmas dvi žydėjimo savaites. Per sekančias dvi žydėjimo savaites nektaro išskiriama žymiai mažiau, o bendras cukraus kiekis žiede sumažėja dvigubai. Nektare esantis cukrus sudarytas iš gliukozės ir fruktozės. Dažniausiai vyrauja gliukozė -52 %,fruktozės būna apie 47 %. Dėl to rapsų medus greitai kristalizuojasi.
Apskritai, mokslininkai dažniausiai tiria žieminį rapsą ir jo nektaringumą. Taip yra todėl, kad Europoje didžiausi pasėlių plotai yra žieminio rapso. Vasarinis rapsas sėjamas pabaltijyje ir skandinavijos valstybėse. Šios valstybės šiuo metu neatlieka vasarinio rapso nektaringumo tyrimų. Pietinėse Europos valstybėse bitininkai gali išnaudoti tik žieminį rapsą, nes vasarinio paprasčiausiai nesėjama. Todėl bendras gaunamo medaus kiekis iš bičių šeimos būna iki 50 kg. Lietuvoje iš ilgametės patirties galima teigti, kad apylinkėje nesant vasarinių rapsų, grikių taip pat neįmanoma gauti virš 50 kg. Dažniausiai metinis vidurkis siektų apie 30 kg iš bičių šeimos.
Dabar aptarsime kiekvieną rapsų tipą .Linijinės veislės rapsai skirstomos į 3 grupes, atsižvelgiant į sėklose esantį erucino ir gliukosinolatų kiekį. Senos kartos veislėse buvo daug šių komponentų, tai trečia grupė. Šių augalų nektaringumas yra geras. Naujos kartos veislių nektaringumas taip pat geras, bet yra nuomonė ir pastebėjimai, kad šie augalai kiek mažiau pritraukia bites. Iš naujos kartos rapsų linijinių žieminių veislių tyrimų nustatyta, kad vidutiniškai žiedas išskiria 2,34 μl. Trčios grupės žieminių rapsų žiedo vidurkis 1,98 μl. Iš linijinių žieminių rapsų daugiausiai nektaro skiria „Darmor“, „Hercules“, „Rochechouard“ veilės. Jų nektaringumas gali siekti iki 5 – 6 μl. Mažai nektaro išskiria „Lingot“, „Shogun“, „Lirabon“, „Asahi“, žiede nektaro būna mažiau nei 1 μl. Taigi matyti, kad linijinės rapsų veislės nevienodai išskiria nektaro, todėl skiriasi iš jų prinešamo medaus kiekis.
Genetiškai modifikuotų augalų nektaringumas ir bičių priviliojimas praktiškai nesiskiria. Iš šių rapsų gaunami dideli kiekiai medaus Kanadoje. Įterpti genai į augalą produkuoja tam tikrus baltymus. Tų baltymų išraiška lemia laukiamą požimį. Pavyzdžiui iterpiamas genas, nuo kurio sintezuojamas baltymas yra rapsų lapuose, todėl tokie lapai ir augalų dalys yra nepatrauklios įvairiems kenkėjams. Yra nustatyta, kad šių genų baltymai nepatenka į nektarą ir jų nėra žiedadulkėse. Todėl toks medus yra tinkamas mitybai ir perdirbimui. JAV ir Kanadoje tokių rapsų auginama virš 70 % viso pasėlio. Be to, žiedadulkės nekenkia bičių vystimuisi, bitės neapnuodijamos insekticidais, nes paprasčiausiai jais augalai nepurškiami. Medus tampa tarsi ekologiškai švaresnis, nei ai pasėlių, auginant įprastai.
Kadangi Europoje genetiškai modifikuoto augalai neauginami, yra veisiami ir dauginami hibridai. Kaip minėta yra du hibridų išvedimo ir sukūrimo tipai – CMS ir SI. Jie išvedami Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitur. Priklausomai nuo tipo, CMS augalams reikalingos sterilios linijos vyrišku požiūriu. Tokie augalai visiškai neprodukuoja žiedadulkių, o nektaro išskiria dvigubai mažiau už vyriškai vaisingus CMS augalus. Tokiame rapsu lauke gali būti ir vyriškai sterilių ir vaisingų augalų. Iš jų sėklų daromi mišiniai. Vėliau vaisingi augalai apvaisina sterilius. Dažnai yra naudojami hybridai šių augalų. Tada sėjamos jau hibridinės sėklos, turinčios žiedadulkes. SI tipo augalai nėra savidulkiai, jiems apvaisinti reikalingas negimingas vyriškas spermijus. Tikslūs išvedimo augalų metodai nėra plačiai atskleidžiami, todėl trūksta informacijos. Mokslininkai nustatė, kad hibridų nektaringumas ir bičių pritraukimas nesiskiria tuo atveju nuo linijinių augalų, jeigu jie produkuoja žiedadulkes, kurios bitės surenka ir tą patį nektaro kiekį. Nustatyta, kad vaisingi hibridai vidutiniškai išskiria 2,23 μl nektaro, o sterilūs augali, išvesti iš tos pačios motininės linijos tik 1,21 μl. Yra daug duomenų irodančių, kad kai kurios hybridinės veislės produkuoja nektaro 2 kartus mažiau už linijines. Tačiau yra ir prieštaringų rezultatų. Kanadiečiai tyrė įvairias linijines veisles, CMS ir SI hibridus tarpusavyje. Nustatė, kad cukraus kiekis žiede vienodas ir nesiskyrė tarpusavyje tarp šių grupių. Beje gliukozės kiekis didžiausias buvo linijinių veislių, mažiausias CMS hibridų. Tokiu atveju medus lėčiau kristalizuosis.
Taigi matome, kad ne visos rapsų veislės ir hibridai yra geri nektaro produkuotojai. Tai įvertinus, kai kurie hibridai ir veislės, priklausomai nuo nektaro ir žiedadulkių kiekių gali nevilioti bičių į augalus. Todėl labai svarbu žinoti mums, bitininkams į kuriuos rapsų laukus vežti bites. Kadangi žieminiai rapsai skiria nektaro ir cukraus du kartus daugiau nei vasariniai, netgi mažai nektaringi rapsų augalai vis dar yra naudingi bitėms. Galime daryti prielaidą, kad vasariniai rapsai, jei jie yra sterilūs, neskiria žiedadulkių, o nektaro kiekis sumažėja perpus, gali nevilioti bičių, arba jos surenka mažai nektaro, dėl sumažėjusio nektaro kiekio žiede. Kadangi naujos kartos hibridinių vasarinių rapsų nektaringumas nėra tiriamas, reikia būti budriems.
Bendraujant su bitininkais, o ir iš mano asmeninės patirties, pastebėta, kad vis dažniau nuvežus bites į rapsus, jos neprineša nektaro ir medaus. Taigi, jei plis tokie augalai, sumažės gaunamo medaus kiekio. Tačiau, kadangi tikrai ne visi hibridai yra blogi nektaro gamintojai, dalis jų veislių ir hibridų gali būti naudojami medui gauti. Todėl manau čia galėtų padėti bitininkų bendradarbiavimas. Pavyzdžiui, bitinkai, kurie negavo medaus iš rapsų, turėtų sužinoti kokia tai veislė. Tai galima padaryti pasiteiravus ūkininko ar bendrovės, auginančius rapsus. Ir atvirkščiai, nektaringos veislės ir hibridai turėtų taip pat būti žinomi. Tokiu atveju apsikeičiant informacija, galima būtų efektyviau gauti medaus iš rapsų. Tad būkime pastabūs ir neabejingi. Juk kiekvienam gali taip atsitikti, jog ūkininkas užsės rapsų lauką mažai nektaro išskiriančiais rapsais, tuomet medaus praktiškai negaunama. Iš man žinomų rapsų, bendraujant su bitinkais, nektaringos yra Savan, Sylvia, Celcius, Titan, Kazimir, Tera, Sherpa, Avatar, Genie, Lirajet, Express, Mendel, Dimension. Taigi, kviečiu visus bitininkus pasidalinti informacija apie nektaringus ir nenektaringus rapsus. Kitame numeryje atspausdinsiu veislių sąrašą ir Jūsų pastebėjimus bei komentarus. Informaciją prašome siųsti elektronimiu paštu : amcaucasica@gmail.com
Pav. Iš kairės į dešinę: Indijos didžioji bitė; Indijos mažoji bitė; Medunešė bitė. Rapsų apdulkinimas.