Dr. Justinas Kretavičius: Bičių pasiruošimas medunešiui

Paskelbė

Bičiulis dr. Justinas Kretavičius savo bičių ūkį, prižiūri Kaišiadorių rajone, Rumšiškių seniūnijos apylinkėse. Bitynas – 200 šeimų.

Justinas Kretavičius savo bitine.                                                Valentino Juraičio nuotr.
Justinas Kretavičius savo bitine.                                                Valentino Juraičio nuotr. 

Ir ne vien gyvenimo aplinkybės susiklostė, kad Justinas pradėtų bitininkauti šiose vietovėse, nes žemė čia derlinga.. Jo nuomone, bitėms geriausios sąlygos ten, kur derlingos žemės ir augalus išaugina gausius žiedus ir šiltesnis klimatas. Neveltui ukrainiečių bitininkai surenka rekordiškai daug medaus. Ir derlingų juodžemių ten – už tolių , toliai.

Paprieštarauju jam, o kodėl nenuvykus bitininkauti į Pakruojo, Pasvalio rajonus, kur žemės derlingiausios, siekia 46-52 balų?

Justinas atsako, kad Šiaurės Lietuvoje šalčiau, žydėjimo ir medunešio laikotarpis trumpesnis. O iš mūsų regionų palankiausias prižiūrėti bites Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės juodžemių rajonuose. O dar tinkamiau Mažosios Lietuvos, dab. Kaliningrado srities regione. Ten klimatas palankus, net bukų giraitės ten auga… Iš pastarojo regiono į kartu su pradininku Zetegastu į Lietuvą XIX a. plito bitininkystės idėjos.

Justinas Kretavičius bitininkystės verslą plėtoja moksliniais pagrindais. Iš profesijos būdamas medikas, pasuko į bitininkystę. 2007–2011 metais tuometiniame Lietuvos agrarinių mokslų centre, Žemdirbystės institute dirbo prie savo disertacijos ,,Skirtingos bičių biologinės kilmės savybės…“. Disertacijos vadovas ir mentorius buvo tuometinis šio sektoriaus vadovas dr. Jurgis Račys.

Buvau paskutinis mokslininkas Lietuvoje sėkmingai apgynęs ir paruošęs disertaciją bitininkystės srityje ir bitininkystės tematika. Vėliau, 2019 m. bitininkystės mokslinis sektorius buvo uždarytas ir likviduotas. Kaimyninėse Lenkijoje, Baltarusijoje bitininkystės mokslas ir tyrimai nuolat vykdomi ir dabar.

Nuo to momento sistemingas bitininkystės mokslas Lietuvoje praktiškai mažai vykdomas. Šiame skyriuje, veikusiame nuo 1959 iki 2019 metų, buvo apgintos 6 daktarų disertacijos bičių tema, iš kurių paskutinis apsigynęs buvau aš, – apgailestauja Justinas.

Siekdamas tęsti mokslinį darbą ir tobulinti savo bičių ūkį Justinas Kretavičius įsteigė Nacionalinę bičių selekcininkų asociaciją ir yra jos pirmininkas. Asociacija turi savo svetainę www.balticapis.eu

Pasikliaudamas savo kritiniu mąstymu Justinas vienas iš ne daugelio pradėjo naudoti daugiakorpusinius Langstroto – Ruto rėmelius ir avilius. Šis bitininkavimo būdas labiausiais paplitęs pasaulyje. Faktiškai vien tokius avilius naudoja JAV bitininkai, dar XIX a. tokį bitininkystės būdą perėmė Rusijos ir Ukrainos bitininkai.

     Deja, Lietuvoje Langstroto rutininkų dabar tėra gal 8-10 ūkių. Kiekvienam savas kelias, sako Justinas. Galbūt mūsų šalyje bitininkavimo būdą Dadano aviliais lėmė prof. J. Kriščiūno autoritetas ir šiandienių stambiųjų bitininkų propaguojami daugiaaukščiai aviliai. Na, žinoma, avilių įvairovę lemia ir bičių ganyklos. O Lietuva ne juodžemių, prerijų ir neparėpiamos taigos kraštas.

Justinui gerai sekasi bitininkauti, būdamas selekcininkas, jis pats augina bičių motinėles, kurių veislės pradmenis atsiveža iš elitinių Austrijos bitynų. Pavasario laikotarpiu bites maitina alaus mielių ir priedų mišiniu, cukraus sirupu.

Apie pavasario darbus Justinas pasakoja vaizdo siužete.

 Valentinas Juraitis