Ukmergės ūkininkai – vartotojui. Trumpoji tiekimo grandinė
Kai važiuoji per Ukmergės rajoną aplinkui pamatai vien lygumas. Plačiame horizonte akys užkliūva už aukštaitiško stiliaus kaimiškų namų, ir sodybas supančių ūksmingų jovarų, klevų.
Žemės čia – palyginti derlingos – tačiau kaimiečių sodybose didelių gamybinių pastatų, kluonų ir tvartų, nesimato.
Matyt, dar tebejaučiamas kolūkinio kaimo palikimas, kai žemdirbiai šalia savo namų prižiūrėjo tik nedidelius sklypelius.
Siesikų seniūnijoje pirmiausia dėmesį atkreipia istorinis krašto paveldas. Ypač Siesikų pilis- savo istoriją pasakojanti nuo XV amžiaus. Šalia pilies tebestovi dvaro sodybos ūkiniai pastatai, kur buvo ruošiami pašarai, gaminamas maistas.
Šio krašto ūkininkai puoselėja senąsias maisto gamybos tradicijas.
xxx
Štai Mikėnų kaime ekologinio ūkio savininkas Nerijus Kriaučiūnas senoviniu būdu kepa duoną. Kepa jau daugiau dvidešimt metų.
Tai pilno grūdo ruginė duona, iškepta nenaudojant cukraus ir kitų konservantų. Duona, su raugu iš rugių, iškepta kaimiškoje malkomis kūrenamoje krosnyje.
Tai kitokia duona nei kepama elektrinėse krosnyse, didelėse kepyklose. Visa tai suteikia gaminiui daugybę ypač vertingų skonio bei sveikatingumo savybių.
Naminė duona, atlydėjo Nerijų nuo vaikystės. Iš kartos į kartą tokio papročio laikytasi Kriaučiūnų šeimoje, jų šeima valgė tik savo keptą… Močiutė Marija, o vėliau mama, visada kepė duoną. Vėliau išmoko kepti sūnus. Nerijui Kriaučiūnui tai tapo ne vien tradicijos tąsa, bet ir amatu bei verslu.
Kepdamas duoną ir ekologiškai ūkininkaudamas Nerijus išbandė įvarius kelius. Bandė plėtoti etnografinį turizmą atkurtoje autentiškoje aukštaičių sodyboje, lankytojams pasakojo ir rodė kaip kepama duona.
Dabar, dirbdamas pagal trumpąją tiekimo grandinę Nerijus dažniausiai prekiauja Vilniuje Užupio Tymo turguje ir Kaune aikštėje prie pilies.
Duonos kepimas – aukštos kvalifikacijos amatas. Ir šis darbas turi atsipirkti. Bet ne visada taip atsitinka. Nerijus valdo 50 ha ūkį. Tai-nei smulkus, nei stambus ūkis. Lyg ir tarpinė grandis.
Todėl sunku atitikti reikalavimus siekiant Europos Sąjungos paramos. Vienu atveju jo ūkis būna per mažas, o kitu atveju – per didelis. Formalumai ir biurokratija neretai atmuša norą dalyvauti projektuose.
O ką galima būtų pagerinti plėtojant trumpojo tiekimo grandinę?
Nerijus sako, kad, geranoriškas pastangas turėtų parodyti ne tik Žemės ūkio ministerija ir NMA, bet ir savivalda. Savivaldos požiūris į prekiaujančius ūkininkus – taip pat labai svarbus.
Štai Kauno miesto savivaldybė nuo kitų metų ūkininkams pakelia prekybos plotų kainas net dvigubai. Už autobusiuko stovėjimą per dieną teks mokėti 60 eurų. O už kiek ūkininkas parduos duonos? Ar ūkininkų miestuose nesumažės?
xxx
Žalgirių kaime jau aštuoniolika metų veikia Genovaitės Sakalauskienės ekologinis ūkis, auginantis uogas ir daržoves.
Ūkininkė dirba 35 ha žemės. Užsiima ne tik auginimu, bet ir gamyba, socialine, šviečiamąja veikla. Sėkmingai įvykdė keletą investicinių projektų. Įsisavinusi gautą paramą ji savo produkcijai suteikė patraukią prekinę išvaizdą. Įvairių dydžių stiklainiai su skoningo dizaino etiketėmis pirkėjui suteikia daugiau informacijos, byloja apie ekologišką auginimą.
Šios prekės yra sufasuotos „Genutės uogainės gamyklėlėje“.
Šiemet Genovaitė dalyvavo Berlyne tarptautinėje žemės ūkio produktų parodoje „Žalioji savaitė“.
Vokietijos rinkai ji pristatė ekologiškas uogienes. Jos gaminių vitrinoje – bruknių, mėlynių, šaltalankių, juodųjų serbentų, erškėtuogių uogienės.Ekologinio ūkio šeimininkė į mugę vyko tikėdamasi užmegzti kontaktų ir pradėti prekybą su vokiečiais.
O Lietuvoje jai svarbu išaugintą derlių kuo greičiau ir be tarpininkų pristatyti vartotojui. \
-Trumpoji tiekimo grandinė,yra gera galimybė realizuoti savo užaugintą ir perdirbtą produkciją tiesiai į vaikų darželius, kitas įstaigas ,- sako Genovaitė .
Dirbant atsakingai ir kokybiškai – užsimezga nuolatiniai, ilgalaikiai ryšiai.
