Algirdas Skirkevičius (1939-2024), nuėjęs ilgą ir platų kelią
Po sunkios ligos, eidamas 86 -uosius metus, mus paliko bičiulis Algirdas Skirkevičius.
Mokslininkas, organizatorius, visuomenininkas – jis nuėjo ilgą ir platų kelią tarnaudamas mokslui, bitininkystei ir žmonėms.
Čia keliomis eilutėmis paminėsime svarbiausius velionio biografijos faktus.
A. Skirkevičius (1939-2024m.) gimė Sangrūdoje, Kalvarijos sav.- entomologas ir etofiziologas, biomedicinos mokslų habilituotas daktaras, profesorius, LMA narys emeritas. 1962 baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1962–64 Lietuvos žemės ūkio akademijos bityno vedėjas. 1965–2003 dirbo Ekologijos institute laboratorijos vadovu, vėliau ir instituto direktoriaus pavaduotoju, dirbo profesoriumi, dėstė Lietuvos edukologijos universitete (iki 2011 Vilniaus pedagoginis universitetas).
A. Skirkevičius yra vienas iš prof. Jono Kriščiūno mokinių, tęsia savo mokytojo kelią, mokslo ir bitininkystės ūkio plėtojimo veikloje.
Mokslo srityje entomologijos srityje jis gausiais tyrimais sukūrė bičių motinos judėjimo erdvėje ir plėtojo teoriją, kuri duoda aiškų atsakymą, kodėl bitės keičia motinas tyliuoju būdu. Išdėstyti monografijoje feromoninės komunikacijos tyrimų ir apibendrinimų duomenys duoda pagrindą galvoti, kad ateityje bus sukurti dirbtiniai feromonai, kurie sudarys galimybę reguliuoti įvairius vabzdžių gyvenimo ir veisimosi procesus.
Tai pat profesorius daug jėgų skyrė pedagoginei, mokslo plėtojimo veiklai, jo vadovaujami septyni darbuotojai parengė ir apgynė daktaro disertacijas.
A. Skirkevičius penkiolika metų (2006-2021)vadovavo Lietuvos bitininkų sąjungai. Jis buvo nepalenkiamas kovojant prieš laukų purškimą nuodingais chemikalais ir bičių žudymą.
Jis nuosekliai ir principingai priešinosi genų modifikuotų augalų plitimui Lietuvoje, teko susidurti su galingomis tarptautinėmis korporacijomis, kai įvairių fondų finansavimo lėšos skverbiasi į mūsų ūkinį gyvenimą, ši kova yra nelengva. Būdamas ilgamečiu žurnalo ,,Lietuvos bitininkas” redkolegijos nariu A. Skirkevičius iš esmės pakeitė žurnalo kryptį. Nors ir ne visiems bitininkams ir skaitytojams pritariant, iš mėgėjiško, švietėjiško leidinio, nors ir nedidelės apimties žurnalas tapo mokslinių straipsnių rinkiniu.
Profesorius išleido daugybę mokslo ir mokslo populiarinimo leidinių: Monografijos Vabzdžių feromoninė komunikacija (1986, ), Lietuvos bitininkų sąjunga (25 metai po atkūrimo) (2016), Bitininkystė Lietuvoje: Lietuvos bitininkų sąjunga 30 metų po atkūrimo (2021), vadovėlis Darbo su paketu STATISTICA pradmenys (2006), su kitais autoriais keletą bitininkystės švietėjiškų knygų. Parengė bibliografinę rodyklę Akademiko Jono Krikščiūno entomologinė veikla (1976), žinyną Feromonai (1988, rusų kalba, 1997, anglų kalba), informacinį leidinį Feromonų tyrimai Lietuvoje (su Z. Skirkevičiene, 1992), Anglų–lietuvių–rusų kalbų feromonų žodyną (1997) ir kt
Šie profesoriaus darbai ir veikla yra gražus pavyzdys bei palinkėjimas Lietuvos bitininkų bendruomenei , visuomenininkams, pareigūnams toliau deramai tęsti ir puoselėti bitininkystės tradicijas ir kultūrą Lietuvoje.
Velionio urna su palaikais palaidota šeimos kape Pažėrų kapinaitėse Kauno r.
Prisiminimui skelbiame keletą akimirkų, kur pavyko A. Skirkevičių užfiksuoti , nufilmuoti bičiulių rate.
