Bitininkų dinastija – Skardžiai

Mūsų   kaimo  bitininkams ir ne tik bitininkams  rūpi  šeimos tradicijų tęstinumas.   Rūpi, ar tai, ką pradėjo  tėvai,  tęs  vaikai, anūkai ir proanūkiai?

Kaip pasiekti, kad vaikai, ieškodami lengvesnės duonos, nepabėgtų iš kaimo į miestą, į užsienius?

Vienintelis kelias kuriant pažangų kaimo tinklą,  būtina diegti naujas  technologijas,  kelti darbo našumą. Aktualūs ir socialiniai – žmogiškieji   santykiai. Kaimo darbininkui turi atsirasti  poilsio dienų net per darbymečio sezoną. Miesto ir kaimo  darbo sąlygos turėtų suvienodėti..

Šiandien  mūsų šalyje suskaičiuojama  apie dešimt tūkstančių bitininkų, kurie prižiūri daugybę  bičių šeimų.

Lietuvos kaimo peizaže  – tai akivaizdūs  laikmečio ženklai. Dėl europinės paramos per pastaruosius dešimt metų bitininkų  dvigubai padaugėjo .

Vienas iš gražių pavyzdžių,  kai  ūkyje darbuojasi kelios kartos, yra  bitininkų Skardžių  šeima.  Jų ūkis – Utenos rajone,  Užpalių seniūnijoje.

Bitininkystės verslą  pradėjo  Gražina ir  Gediminas, prieš daugelį metų sukūrė gražią šeimą. Gyvenimą, kaip sakoma, pradėjo nuo nulio.

Šiandien Skardžių ūkyje  prižiūrima  per 1500 bičių šeimų.

Metams bėgant  sutuoktiniai palaipsniui perduoda ūkį sūnaus Edgaro šeimai. Bityne dirba  Edgaro žmona Eimanta  bei vaikai: Vakarė Urtė  ir Rytis Vėjas.

Perimant  estafetę , šios jaunos šeimos,  rūpestis – palengvinti darbą, ir daryti jį patrauklesniu  savo vaikams tikint, kad tradicijos bus tęsiamos.

Skardžių šeimos bitynas – vienas didžiausių Lietuvoje. 2012 metais jis buvo įvertintas kaip pažangiausias šalies bitynas.

Erdvioje sodyboje išaugo modernios  gamybinės patalpos. Po vienu stogu čia telpa fasavimo, , sandėliavimo , maisto bitėms ruošimo mechanizuotos gamybinės linijos. Tai žymiai  palengvina  ir pagreitina darbą.

Šeima  sėkmingai įgyvendino  Europos  Sąjungos  paramos projektus, taip pat ir savo jėgomis įsigijo naujos technikos.

Kalbėdamas  apie darbo palengvinimą sūnus Edgaras sako, kad  neišvengimai  ūkyje  teks panaudoti  bičių stebėsenos, monitoringo įrangą, robotus ir išsilaisvinti  nuo monotoniško  besikartojančio darbo.

Ir  tai yra ne svajone, o artima dabartis.

Deja, būnant ūkio savininku tenka dirbti 24 valandas per parą, ir dažnai be atostogų. Tenka  galvoti apie perspektyvą, bet tai  jau kūrybinis darbas, kuris teikia malonumą. Gindamas stambesnių ūkininkų  ir  kartu savo  interesus    Edgaras  pabrėžia: reikia ne tik kalbėti, bet ir siekti, kad bitininkams  būtų mokama už pasėlių apdulkinimą, kaip  tai jau seniai daroma  JAV. Pasėlių apdulkinimas  tai – žmonijos išgyvenimo ir derliaus gausos garantas.Turi būti mokama parama už kiekvieną bičių šeimą. Esama ir daugiau  problemų,  kurios laukia sprendimo.

Jau ne vieneri metai mūsų šalies rinkoje, taip pat ir Europos Sąjungos šalyse, jaučiamas  medaus perteklius.Skardžių šeima įsitikinusi, kad prisitaikant prie nuopolių  medaus rinkoje greitų ir teigiamų pokyčių nebus. Todėl savo ūkį  jie vysto keliomis kryptimis: ir bitininkauja, ir  augina grūdines kultūras.

Tai padeda išgyventi ir  išsaugoti verslą.