Pasidalijimas patirtimi. Kaip aš darau…

Be geros motinos – nėra stiprios bičių šeimos. Stengiuosi keisti motiną kuo dažniau. Naudojuosi ir spiečiais.

Lopšelį išauginu iš tų šeimų, kurios atneša daugiausia medaus. Didžiojo medunešio pradžioje, paprastai tai būna  liepos viduryje, kai tik  mano kontrolinis avilys su svarstyklėmis pradeda  kasdien sunkėti 1,5 – 2 kg prinešto medaus, imu keisti  senas motinas.

Tam reikalui naudoju subrendusius lopšelius. Visoms šeimos, kur numatau, kad reikėtų keisti motiną, meduvės  kraštiniame rėmely įdedu po lopšelį. Po kiek laiko išsiritusi jauna motina, kaip taisyklė užmuša senąją. Tokiam motinų pasikeitimui labai padeda prasidėjęs medunešis. Faktiškai tokiu būdu galima pakeisti apie 80 proc. motinų.  Gal būt todėl , kad lopšelis su  augančia jauna motina būna toliau  nuo lizdo, tai  kažkuria prasme  jį apsaugo nuo  motinos – šeimininkės , kuri  tą lopšelį panaikintų. Ar  nauja motina  gimė  – matosi , kaip lygiai apipjautas lopšelio galas. Ten kur  lopšelis sunaikintas, nepriimtas – galima daryti išvadą – šeimoje   dar stipri ir jauna motina – šeimininkė. Šis būdas – paprastas ir rezultatyvus.

Apskritai  bitininkystėje viskas svarbu: maistas avilyje, motinų keitimas, šeimų paruošimas medunešiui, medingųjų augalų bazė-ganyklos, pasirengimas žiemojimui. Viskas svarbu.

Algis Pečiulis

Bitininkas