8. Bityne surenkamas ne tik medus. Pienelis, žiedadulkės, duonelė, pikis. Šių produktų savybių populiarinimas. V. Jakaitis

Paskelbė

Kiek bitininkauju, rudenį bičių niekuomet nemaitinau cukraus sirupu. Bitėms žiemai palieku medų. Jei silpnoms bičių šeimoms trūksta maisto, iš stiprių bičių šeimų surenku apie 30 kg medaus, kurį sumaitinu silpnoms bičių šeimoms. Renku ne tik medų. Vertingi ir kti produktai. Tai žiedadulkės, duonelė, pikis. Kiek sunkiau surinkti bičių pienelį. 

Renkant bičių pienelį

Bityne surenkamas ne tik medus. Vienas vertigiausių produktų yra bičių pienelis.Bičių motininį pienelį pradedame imti vėlokai, nes šeimos, būdamos toli nuo miško – 1,5 km, stiprėja pamažu. Po 8 korius su perais jos turi tik gegužės pabaigoje. Be to, pienelio gaminimą atidedame ir tą pavasarį, kai pasitaiko gausus medunešis. Mat siekėme ne tik kuo daugiau gauti pienelio, bet ir medaus.

Kad galėtume imti bičių motininį pienelį, šeimą būtina atitinkamai paruošti: sugauti motiną (ją įleidžiame su 300 g bičių į nukleusą, kuriame yra maži (1/4 Dadano) dirbtiniai koriai, išimti nebaigtus siūti ir bičių ne visiškai aptūptus korius. Lizdo viduryje paliekame tarpą specialiam rėmeliui įstatyti. Jame 3 lotelės. Ant jų vašku prilipdyta 60 dirbtinių motininių lopšelių pradmenų. Į juos ant šviežio bičių motininio pienelio ir yra perkeliami ne vyresni kaip 12 val. bičių vikšreliai.

Praėjus keturioms valandoms nuo motinos atėmimo, dedame rėmelį su perkeltais vikšreliais. Bitės pradėtus auginti vikšrelius apipila pieneliu. Daugiausia pienelio būna po 72 val. Štai tada, pašalinę vikšrelius, ir išimame bičių motininį pienelį, o į tuos pačius lopšelius vėl perkeliame naujus vikšreliusir rėmelius grąžiname toms pačioms šeimoms. Per 15 dienų vikšrelius davėme penkis kartus. Per tą laiką pienelį ėmėme 5 kartus. Iš šeimos pienelį ėmėme 15 dienų. Bites kasdien penėjome tirštu cukraus sirupu (po 0,6 kg cukraus), išskyrus tas dienas, kai būna gausus medunešis. Naikinome pačių bičių pasiūtus motininius lopšelius.

Baigę imti pienelį, motinas iš nukleusų grąžiname į savo šeimas. Motinas šeimoms duodame Titovo narveliuose, iš kurių jos būdavo išleidžiamos po 1-2 parų. Grąžinant motinas po pienelio ėmimo ir keičiant jas kas dvejus metus, tose šeimose, iš kurių buvo imamos žiedadulkės (2 var.), bičių motininis pienelis (3 var.), žiedadulkės ir pienelis (4 var.), žūdavo daugiau motinų, negu kontrolinėje bičių šeimoje. Manome, kad bičių motinų žuvo daugiau dėl bičių šeimų biologinių pakitimų. Ši išvada tinka tik minėtam motinų grąžinimo būdui. Kitokie motinų davimo būdai gali labiau atitikti pakitusius bičių šeimų reikalavimus.

Imant bičių motininį pienelį, šeimos surenka mažiau žiedadulkių, tačiau kai kuriais metais pienelio ėmimo metu žiedadulkių prinešama kur kas daugiau. Galbūt dėl to, kad kai kuriais metais bičių šeimų lizduose ir pačiose bitėse yra mažiau baltymų. Tokiais atvejais papildomas penėjimas cukraus sirupu, imant pienelį, dar labiau sužadina baltymų poreikį, todėl bitės pradeda sparčiau nešti žiedadulkes.

Rudenį nepalikite prieš avilio laką į žemę atremtų skydų. Nenaudokite šiferio

Rudenį, prieš bičių gydymą nuo varozės, patartina nuo lakų nuimti atremtus į žemę skydus, kurie vasarą padeda bitėms sugrįžti į avilį, dėl dviejų priežasčių: 1) kad senos, silpnos, ligotos ir erkėtos bitės, negebančios orientuotis, nukristų ant žemės, nepasiekusios prielakio, ir nepatektų į avilį. Jos, patekusios į avilį, vėliau bus balastu ir žiemą žus; 2) pelėms ir kirstukams skydas labai palengvina patekti į avilį. Pasitaiko bitininkų, skydams naudojančių šiferį, kuris yra žalingas žmogaus sveikatai. Bitės, grįždamos šiferiu į avilį, savo plaukuotomis kojelėmis prineša asbesto ir į avilio vidų, jis patenka į medų ir užteršia jį kancerogeninėmis medžiagomis. Todėl bityne neturėtų būti nei vieno gabaliuko šiferio.

Lakų pridengimas žiemai

Lakas pridengti žiemai reikia daugeliu atvejų: ilgai sningant ar siaučiant pūgoms į avilio vidų pripustoma daug sniego; zylės, stuksendamos į laką, erzina bites, priverčia jas išlįsti iš avilio ir sulesa. Per žiemą zylės bičių šeimai gali padaryti daug žalos. Norint teisingai uždengti lakas, reikia jų uždengimo šonuose palikti tarpą, kad, artėjant pavasariui ir orams atšilus, bitės laisvai galėtų iš avilio išeiti ir į jį sugrįžti. Patartina lakas uždengti 4 mm storio, 5–10 cm pločio ir 20–30 cm ilgio fanera. Ji turėtų būti 1–2 cm trumpesnė negu prielakis. Dėl ko trumpesnė? Staigiai orams atšilus, bitės pavasarį išlenda apsiskraidyti. Grįždamos, jos nutūpia ant prielakio ir pro pridengtos lakos šonus lengvai patenka į avilį. Jeigu uždengimas per ilgas, jos neranda plyšio sugrįžti į avilį. Ilgai jo ieškodamos, nusilpsta, krenta ant žemės ir sušąla. Fanera tvirtinama viršuje, per centrą, prie avilio sienelės vienu 2 cm ilgio medvaržčiu.

Paprastas būdas žiemai apšiltinti bites

Žiemai bitėms apšiltinti naudoju gofruotą popierių, iš kurio gaminamos dėžės baldams ir šaldytuvams pakuoti. Popierių supjaustau 450 × 330 mm lapais. Už diafragmų sukišu po 5 tokius lapus. Po kiekvieno atodrėkio reikia atsargiai, be triukšmo, ištraukti keletą prie diafragmos stovinčių lapų ir patikrinti, ar jie ne drėgni. Jeigu drėgni, būtina juos pakeisti sausais. Korius žiemai taip pat sudedu į gofruoto popieriaus dėžes. Norėdamas korius apsaugoti nuo vaško kandžių, į dėžes tarp korių įdedu vatos gabalėlį, suvilgytą 70 proc. acto esencija, ir jas užklijuoju lipnia juosta.

Žiemai papildomai užsandarinkite avilius

Jei abejojate, kad žiemai paliekate nelabai gerai užsandarintus avilius, siūlau nesudėtingą būdą, kaip apsaugoti bites nuo žvarbaus vėjo ir šalčio. Patariu avilio šonus apsukti plona polietileno plėvele. Ji yra 45 cm pločio ir 200 m ilgio.. Avilį apsukus 3–5 kartus nuo apačios iki viršaus plėvele, kad jos nenuplėštų vėjas, apačioje ir viršuje ji sutvirtinama lipnia juosta. Bitės bus jums dėkingos: šilčiau žiemos ir sunaudos mažiau maisto.

Žiemą žuvusių bičių pašalinimas iš lakos

Žiemą keletą kartų reikia patikrinti, ar avilių lakos neužkimštos žuvusiomis bitėmis. Anksčiau naudojau metalinę vielą užlenktu galu. Krapštant žuvusias bites, viela, braukiama avilio dugnu, sukelia garsus. O tai erzina bites.

Iš 4 mm storio faneros pagaminau krapštuką, kuris minkštesnis negu viela. Beveik be garso galima iškrapštyti negyvas bites ir kitas avilio dugno šiukšles. Krapštuko matmenys – 300 × 30 × 4 mm. Į galą jis smailėja – jame išpjautas 10 mm gylio kabliukas.

                                   Publikaciją parengė V. Juraitis, VšĮ ,,Žemės trauka“