Šiuo metu, kai rajonų centruose knygynai vienas po kito užsidaro, į jų patalpas įsikelia avalynės, mobiliųjų telefonų ir kitos parduotuvės, vis sunkiau surasti tave dominančią , o ypač specializuotą literatūrą.
Nedideli knygynai buvo puikūs, čia nepaskęsdamas informacijos jūroje galėjai akivaizdžiai susipažinti su naujienomis.
Gaila, kad užsidarė knygynai Prienuose, Molėtuose ten buvę po vieną ir vienintelį rajone, o Marijampolėje užsidarė net du, panaši padėtis ir kituose rajonų centruose.
Kita vertus galima ne tik verkšlenti, bet ir pasidžiaugti galime, kad spragą bando užglaistyti specializuotos parduotuvės tarp jų ir bitininkystės reikmenų, kur prekiaujama ir knygomis.
Štai Prienuose, vienos didžiausių šalyje bitininkystės reikmenų prekybose įmonėje ,,Wilara” jau daugelį metų paskirta vitrina bitininkystės literatūrai. Įmonės savininkas Gediminas Olsevičius mielai priima platinimui bitininkų knygas suteikia lengvatines sąlygas iškart už jas sumokėdamas, o ne konsignaciniais pagrindais, tik tada, kai tos knygos būtų parduotos. Džiugu , kad šis verslininkas nuolat finansiškai remia bitininkystės knygų leidybą.
Džiugu, kad ši parduotuvė platina ir www.bitynai.lt , leidžiamus leidinius.
,,Wilaros” improvizuotame knygynėlyje-lentynoje aptikau įdomų leidinį: Kęstutis Garalevičius . Motinėlių izoliavimas. Knygelė išleista tik 50 egz. bandomuoju tiražu , todėl retą bitininką ji galėtų pasiekti, nors ją perskaičius galima pasisemti naujų, inovatyvių idėjų, jas įgyvendinti Ir , galbūt, iš esmės pakeisti savo bitininkavimo būdą ir įpročius.
Kaip ten bebūtų , mes bitininkai, esame priversti keistis, nes keičiasi gyvenimas, klimato sąlygos. Žiemos tapo švelnesnės, orai svyruoja nuo šilto iki šalto, tai nepadeda bičių šeimos sėkmingai peržiemoti.
Kuo patraukia motinų izoliavimo metodika, kurią pristato K. Garalevičius ? Paskatina bitininkus gilintis į bitės biologinę prigimtį ypač baltyminioo riebalinio audinio funkcijas,kurios turi didelę įtaką bitės gyvybingumui. Ilgą laiką manyta, kad erkės minta bičių hemolimfa.Tik prieš kelerius metus nustatyta , kad erkės minta bičių baltuoju riebaliniu audiniu. Būtent šio audinio sumažėjimas paaiškina masines bičių šeimų žūtis,- leidinėlyje teigia K. Garalevičius.
Kalbėdamas apie motinų izoliavimo metodiką, autorius pažymi, kad tai padeda suvaldyti spietimo nuotaikas, efektyviau kovojama su varroa erkėmis, kai jos yra labiausiai pažeidžiamos, taip pat racionaliau panaudojamas maistas avilyje, sudaromos galimybės išaugti stipriai bičių šeimai.
Ir visa tai pasiekiama apribojant bičių motinos dėslumą, ją uždarius į vasaros arba žiemos izoliatorius. Savo knygelėje autorius pateikia izoliatorių brėžinius ir metodiką, kaip šį darbą atlikti.
Dar džiugina ir ta galimybė, kad varroa erkės naikinamos oksalo rūgštimi, kuri neturi šalutinio poveikio žmogaus,vartojančio medų organizmui, o ko negalima pasakyti apie kitus agresyvius chemikalus (timolio, amitrazės ir kt. pagrindu). Ar oksalo rūgštis ( dabar madinga ją įvairiomis formomis panaudoti. , purškiant , garinant ir aplaistant bites) gali mums efektyviai padėti kovoje su erkėmis ?
Čia – klausimas – atviras. Be ,,juodosios chemijos” ir nuodų panaudojimo ( amitrazė, timolis ir kt.) siekdami išsaugoti bitynus nuo erkių – neišsiverčiame. Ir aukojame medaus – kaip švaraus, sveikatingo produkto prestižą. Ir kitiems bičių produktams vaškui, duonelei, žiedadulkėms ,,nuplėšiame” ekologiškumo, sveikatingumo aureolę.
Man tenka susititikti bičiulių, kurie susižavėję vien tik ekologiškomis kovos su erkėmis priemonėmis, prarado beveik visas bityno šeimas. Tokių pavyzdžių toli ieškoti netenka.
Autorius dalijasi patirtimi ir aprašo bičių motinų izoliavimo technologiją. Man šis bitininkavimo būdas pirmiausia patrauklus dėl to, kad atsiranda galimybė kovoti su erkėmis ekologiškomis priemonėmis, nugalėti jas , kai labiausiai pažeidžiamos. Ši bitininkavimo metodika Lietuvoje dar mažai paplitusi ir patikrinta.
Autorius rašo, kad bitininkams pristato izoliavimo idėją , dažnai sulaukia komentarų, esą ši technologija nenatūrali ir prieštarauja darniems procesam , vykstantiems gamtoje.
.. Ir su tokia mintimi niekaip negalėtų nesutikti, ypač tie bitininkai, kurie gerbia gamtos dėsnius, arba taupydami savo jėgas ir bandydami pateisinti savo tingumą, minimaliai kišasi į bičių šeimos gyvenimą. Leidžia joms gyventi natūraliai.
Šiandieninėje bitininkytėje ryškėja dvi tendencijos : bitininkauti siekiant natūralumo išsaugant bičių prigimtį, nueinama iki to, kad bitės gražinamos į dirbtinai sukurtas dreves…
Ir kita – tiesiogiai kišantis į bičių šeimos gyvenimą iki kraštutinumo įsiveržiant į jų butą – avilį ir paverčiant ,,televizoriaus ekranu”.
Bet mes gyvename jau XXI amžiuje.
Su globaliu klimato atšilimu, drąstišku įsikišimu į natūralią gamtos raidą artėjame prie katastrofiškų padarinių. Tik pagalvokime.
Anksčiau bitės gyveno senų ir storų medžių drevėse. Dabar medžiai nespėję išaugti kad juose atsirastų drevių, nukertami baldams, malkoms.. O bitės perkeliamos į plastikinius avilius, ir joms ten šilta, ne drėgna, ir, regis, patogu…
Kuo motinų izoliavimo metodika baugina? Izoliavimas – tai dar vienas bandymas kištis į bičių šeimos gyvenimą, kuri savo gyvenimo būdą puoselėja 50 milijonų metų.
Vien jau motinos perkėlimas dukart per metus,( koks bebūtų švelnus ir profesionalus bitinininkas, ir neaplaužo motinai sparnelių, kojyčių), sukelia jai stresą. Ar po tokių kilnojimų ji tebebūna tokia pat dėsli. O uždarius ją į izoliatorių ( kalėjimą) nėra garantijų, kad bitės ją sunaikins ir izoliatoriuje išsiaugins kitą ne veislinę motiną… Motinų izoliavimo metodika pareikalauja papildomų pastangų ir laiko atidžiai stebėti bityno gyvenimą. Štai teik minusų, jų galima surasti ir daugiau.
Vienas pirmųjų motinos izoliaciją pradėjo naudoti garsus ukrainiečių bitininkas P. J. Chmara. Bitininko garbei pavadintas jo sugalvotas izoliatorius. Jo pasekėju tapo Malyševas , ukrainiečiams tapo aktualus efektyviau panaudoti akacijų ir saulėgrąžų medunešius. Motinų izoliavimas atranda dirvą pietinės Europos kraštuose ypač Italijoje. Ar pas mus prigims Lietuvoje?
Pristatydamas motinų izoliavimo medodiką knygelėje autorius pateikia gausų panaudotos ypač angliškosios literatūros sąrašą, tuo siekdamas sustiprinti savo teiginių pagrįstumą.
Knygelė parašyta aiškia, taupia ir suprantama kalba, palydėta gausiomis iliustracijomis, kurios palengvina suvokti izoliavimo metodiką.
Motinų izoliavimas-mūsų krašte naujas reiškinys, gal todėl ir leidinėlis buvo išleistas mažu tiražu. Ar motinų izoliavimas gali atnešti žalos drastišku būdu kišantis į harmoningą bičių gyvenimą? Straipsnyje pateikėme keletą požiūrių, tai gali įvertinti kiekvienas bitininkas.
Valentinas Juraitis
Atsiliepimai:
Vilniuje norintys knygeles kreipkites i mane, galiu perduoti, su Kęstutis Garalevičius valia.
Labai informatyvi knygutė, naudinga turėti po ranka, skaičiau ne karta. Pritariu recenzijos autoriui.
Geriausias bendraautoris
Pats Kestutis jas siūlė net su savo autografu.
Geriausias bendraautoris
Vienu metu siūlė šias knygas pats Kęstutis. Galimai gal pas jį dar yra.
Jei reikia kam Klaipedos krašte, dar kelias turiu Kestucio prašymu parduodu už jo nustatytą kainą