Nors neretai kalbame apie kaimo bėdas, nusivylusius kaimo žmones. Bet mūsų kaime yra ir kuo pasidžiaugti. Ir ypač jaunimu, jauna augančia karta. Štai, pavyzdžiui, jaunuolis Zigmas Jasas, gyvenantis su tėvais Pūstelninkų kaime, Širvintų rajone, netoli Kernavės.
Zigmui buvo šešiolika, kai susidomėjo bitėmis, ir ėmė prižiūrėti pirmuosius pora avilių, kuriuos jam nupirko tėvai. O mintis pradėti ir pačiam kilo pamačius kaimynystėje dirbantį bitininką.
Ir susidomėjo ir netik dėl medaus skonio. Ir ne tik dėl smaližiavimo. Jaunuolį paviliojo paslaptingas ir tiksliai surėdytas bičių pasaulis.
Zigmas auga žirgų sporto profesionalų šeimoje. Jo tėvai – žinomi Lietuvos jojimo sporto meistrai: Stasys Jasas ir Viktorija Navickaitė. Pustelninkų kaime jie yra įkūrę jojimo centrą ,,Žirgas“. Tai pavyzdingas ūkis, kur auginami ir prižiūrimi veisliniai žirgai, čia susirenka ne tik sportininkai, vyksta jojimo treniruotės.
Nuo pat jaunų dienų ir Zigmas įsitraukė į žirgininkystės sportą, jau yra pripažintas jaunosios kartos raitelis. Dalyvavo Europos čempionatuose, konkuravo su pajėgiausiais Europos raiteliais – tai svarbus jo sportinės karjeros laiptelis.
Zigmas bites prižiūri savarankiškai, tėvai nesikiša. Tupinėdamas apie avilius jis įsitikino, kad bitininkystė – tokia pat sudėtinga profesija kaip ir žirgininkystė. Pirmosios Zigmo bitės išskrido, kitos žuvo… ir nežinia kodėl?
Todėl bitininkavimo pagrindų jis mokėsi pas labiausiai patyrusį bitininką pedagogą doc. Algirdą Amšiejų. Važiuodavo pas Maestro į jo bityną, esantį šalia Kauno, darbavosi ten padėjėju, mokiniu. Rezultatus pajuto – neužilgo. Šiandien vaikino prižiūrimas bitynas, išskaidytas į kelias vietas – tapo rentabilesnis, bitės sėkmingai žiemoja, per sezoną atneša žymiai daugiau medaus, kitų bičių produktų.
Zigmas dar mokosi ir profesinėje technikos mokykloje. Jis siekia tapti virėju, maisto gaminimo specialistu, gilinasi į kulinarijos receptų paslaptis, kur bičių produktai taip pat užima deramą vietą.
Sukurtame vaizdo filme Zigmas Jasas pasakoja apie save, jis įsitikinęs, kad maisto gamyba turi ateitį, kur visuomet būsi reikalingas dirbdamas kaime, bet nenutrauksi ryšių su miestu.