Iš miesto į Macelių kaimą.  Bitininko, racionalizatoriaus Jono Jakaičio istorija

Šiandieniniame kaime  jau keletą dešimtmečių  ryškėja naujos tendencijos. Keičiasi kaimo kraštovaizdis, keičiasi  gyventojų  kiekis bei sudėtis.

Globalizacijos ženklai – akivaizdūs. Vieni   skuba į  emigracijos   didmiesčius

o kiti   grįžta į kaimą ieškodami   ramybės,  artimesnio sąlyčio su gamta.

Žemės ūkyje įdiegus našią, techniką žymiai sumažėjo  darbo rankų . Jei prisiminsime  sovietinius kolūkius, tai tuomet ūkyje  dirbo  200- 300  kolūkiečių. Dabar  tokį pat žemės plotą su galinga technika  prižiūri 3-4 kvalifikuoti mechanizatoriai.

Lietuvos kaime apsigyvena vis daugiau buvusių miestiečių ir jų įnašas į  kaimo pažangą vis labiau pastebimas.

(  Ši tendencija ypač išryškėjo per pandemiją COVID 19) Ištuštėjusias sodybas perka  miestiečiai ir  čia nuolat apsigyvena nuolat  arba vasaroja.

Jono Jakaičio  ir jo šeimos istorija  taip pat apie  migraciją iš miesto į kaimą.

Ir ši istorija   jau  tęsiasi keletą dešimtmečių. Vilniuje gyvenanti Jakaičių  šeima  įsigijo sodybą Macelių kaime ir pradėjo ūkininkauti. Iš pradžių – daržai, po to bitynas, kuris    išsiplėtė į ekologišką   bitininkystės ūkį.

Jonas prisimena – tėvai  buvo   kaimiečiai, bet gyvenimas mėtė ten bei šen.  Jis pokario  kartos vaikas brido vargus ir patyrė  įvairius  išbandymus.

Po septynių mokyklos klasių Jonas įstojo į Rygos poligrafijos meno mokyklą, kurioje įgijo spaustuvininko specialybę. Taip pat išmoko dirbti su metalu ir medžiu.

Daug metų dirbo spaustuvėse, dar vėliau darbavosi medžio tekintoju  Vilniaus baldų kombinate, sukūrė tautodailės kūrinių, padirbo kryžių. Tapo Tautodailininkų sąjungos nariu.

Apie 1985-uosius metus jis savo garaže iš motorinės valties variklio pagamino mažą, lėktuvėlį, kurį pavadino „Laumžirgiu“ ir juo skraidė. Žinia apie šį J.Jakaičio sukonstruotą orlaivį tuomet buvo pasiekusi net už Atlanto – jo konstrukcija aprašyta Amerikos aviacijos žurnale.

Dabar šis lėktuvėlis  jau istorija. Jis saugomas patalpoje virš baseino, kurį irgi pats sumeistravo.

Rimtai bitininkauti Jonas pradėjo prieš tris dešimtmečius. Būdamas išradėju, racionalizatoriumi J.Jakaitis nuolat tobulina bitininkystės inventorių.

Pasistatė apiterapijos  namelį. Jame įrengtas gultas, ant kurio gulint matyti ir girdėti, kaip iš lakos išskrenda ir parskrenda bitės. Anot bitininko, tai puikiai veikia besiilsintį žmogų – jis atsipalaiduoja, o jo sveikata pagerėja.

Jonas  įsitikinęs, kad  bitynas yra turtinga  gamtos vaistinė. Per daugelį metų jis  atrado sau nemaža apiterapijos paslapčių. Savo bityne  pradėjo rinkti  pikį, duonelę, tranų homogenatą, iš bičių kandžių lervų gamina  spiritines ištraukas ir kitus   sveikatinančius papildus.

Tapęs  Macelių kaimo nuolatiniu gyventoju Jonas su savo šeima atnešė nemažai  miestietiškų  naujovių, plėtojo bitininkystę, įsirengęs gerai aprūpintas dirbtuves su tekinimo staklėmis ir kita įranga parodė  kaimynams, kaip  galima sumaniau ūkininkauti.