EUROBEE: profesionali bitininkystės mugė Friedrichshafene Pietų Vokietijoje

Paskelbė

Bitininkai iš Estijos ir Lietuvos prie savo stendo. Arvydo Mockevičiaus nuotr.

Daugelis mūsų šalies bitininkų dar neatrado Vakarų Europos rinkos, kuri yra  gana didelė, įvairi ir permaininga. Tai dar kartą patvirtino  mugė  EUROBEE.

Mugėje  dalyvavo daugiau nei 100 Vokietijos ir tarptautinių parodos dalyvių, kurie rodė savo produkciją daugiau nei 6300 kvadratinių metrų Messe Friedrichshafen parodų erdvėje.

Tarp jų mugėje dalyvavo ir Baltijos šalių verslininkai. Tarp jų  72 kv.m. stende kartu su Estijos „kompanija

„Asteni Mesindus OÜ”dalyvavo  įmonės ,,Viskas bitėms” vadovas Gabriel Mikolajevič (Vilnius) ir  bitininkas , Arvydas Mockevičius (Šiauliai), stende  buvo pristatoma  estų medaus išsukimo linija (didžioji ir mažoji versijos).
 – Ši mugė buvo keleta kartų didesnė negu APIMIONDIA 47, įvykusi Stambule. Per 1,5 darbo dienos mums nepavyko aplankyti visų stendų. Tačiau džiugu buvo susipažinti su inovacijomis 3D erkių skaičiuotuvu, įgalinančiu apskaičiuoti žuvusių erkių kiekį, tai padeda  įvertinti vaistų – nuodų veiksmingumą. Apiterapijos srityje sudomino kaukė, kurios dėka  galima kvėpuoti bičių avilio oru. Susipažinome su Bičių motinų VARROA TOLERANT, atsparių erkėms idėja, – kalbėjo ,,Imanto bityno” savininkas Imantas Masiulis.

Taip pat mugėje su savo stendu dalyvavo įmonė ,,Wilara”vadovas Gedimimas Olsevičius (Prienai). ,,Imanto bityno” savininkas Imantas Masiulis(Vilnius) bičiuliams organizavo ekskursiją po miestą.

    Šių metų  APIMONDIA 47 kongresas ir mugė, įvykusi Stambule parodė, vokiečiai,  prancūzai ir olandai  ten kukliai arba visai nedalyvavo.  Užtat kurortiniame ir verslo mieste Friedrichshafene, esančiame prie Badeno ežero Šveicarijos pasienyje spalio 21 -23d. įvyko  didžiulė  Pietų Vokietijos profesionalios bitininkystės mugė.    Tai jau antrasis tarptautinis renginys šiame mieste, kuris pasiteisino  po  pandemijos apribojimų. Įvairių šalių bitininkus profesionalus pakvietė  erdvus  ekspozicijų centras Messe Friedrichshafen. Renginiai vyko  įvairiomis kalbomis (vokiečių, anglų, prancūzų, olandų. Komercinės bitininkystės atstovai pristatė daug naujovių ir daug naujų dalyvių.Paskaitos ir seminarai vyko paskaitų salėje, o  gretimose salėse-seminarai    Vidiniame kieme tarp salių lauko paviršiuje įrengta ekspozicinė zona. Gėrimai ir maistas (ekologiški ir/ar regioniniai produktai) mugėje tiekiami nuo pusryčių iki vakarienės.    Gastronomija parodų teritorijoje veikė iki vidurnakčio. Tai reiškė, kad po ekskursijos po  sales ir stendus buvo pakankamai galimybių keistis idėjomis valgant ir geriant. Fojė įrengta scena trumpiems pristatymams ir užsiėmimams.   Parodos dalyviai galėjo pasitikrinti savo medaus cheminę sudėtį. FoodQS GmbH – Maisto analizės ir kokybės užtikrinimo laboratorija su savimi atsineštus medaus mėginius analizavo vietoje.

Mugės metu buvo perskaityta  daugybė pranešimų apie  šiandieninės  bitininkystės praktikos realijas, mokslinius tyrimus, įvertinančius aplinkos taršą.

Štai Vokietijos ūkininkė-bitininkė Gunda Zegers savo pasisakyme įrodinėjo , kad cukriniai runkeliai, kurie buvo apdoroti ir pasėti neonikotinoidais tik gavus skubų leidimą, teršia biologinę įvairovę, dirvožemį ir mūsų vandenis bei ne nuodai tik pasilieka pranešamuose laukuose, bet ir nuplaunami ir taip pat sąlygos, kad pvz.  laukuose ir aplink juos neleidžiama žydėti jokiems augalams. Laboratorijos rezultatus aljansas buvo išsiuntęs į atsakingus biurus ir teisininko laiške prašė iš biurų paskelbti mėginių rezultatus, tačiau dar nieko negavo…- konstatavo bitininkė.

Ar ne panaši situacija, kaip pas mus Lietuvoje?

Naujas INKOTA tyrimas apie sintetinių trąšų vaidmenį 2022 m. liepos 8 d. paskelbė, kurį paskelbė Sigrid Kaps ( INKOTA tyrimą apie sintetinių trąšų vaidmenį maisto krizei rasite šioje nuorodoje: https://webshop.inkota.de/node/1687 ).

Tyrime nagrinėjama pasaulio žemės ūkio priklausomybė nuo sintetinių trąšų ir jos poveikis, ypač smulkiesiems ūkininkams Afrikos žemyne. Atsižvelgdama į vis stiprėjančias pasaulines maisto kainų ir mitybos krizes, INKOTA reikalauja, kad trąšų gamintojų pelnas būtų sumažintas per pelno mokesčius. Ilgainiui labai svarbu visame pasaulyje smarkiai sumažinti priklausomybę nuo dirbtinių trąšų, taigi ir nuo iškastinio kuro.

Naujos priklausomybės nuo sintetinių trąšų ir jų pasekmės Afrikos žemynui pavadinimas-trąšų tyrimas.jpg Maisto krizė, kuri šiuo metu smarkiai blogėja, rodo, kad mūsų pasaulinė maisto sistema yra ypač pažeidžiama krizių. Pasaulio pietų šalių gyventojai šiuo metu ypač kenčia nuo augančių maisto ir energijos kainų. Pagrindinis šios iškastiniu kuru pagrįstos maisto sistemos komponentas yra intensyvus sintetinių trąšų naudojimas. Be problemų, tokių kaip didžiulė žala aplinkai ir klimatui, jų gamyba ir atitinkamai kaina yra glaudžiai susiję su iškastinio kuro, pvz., anglies, naftos ir dujų, gamyba.

xxx

Šis ir kiti tyrimai atskleidžia pasaulinės trąšų pramonės struktūras ir savanaudiškus siekius. Pranešimuose ypatingas dėmesys buvo skiriamas Afrikos žemynui, kuris daugeliui trąšų kompanijų laikomas paskutine plėtra, taigi ir ateities rinka.

 

Valentinas Juraitis