Drevinė bitininkystė. Dzūkija

Vienas iš seniausių ir ilgiausiai išsilaikiusių didžiosios girios verslų – drevinė bitininkystė. XIII a. žmonės patys ėmė rengti medžiuose dreves ir dengti jų viršūnes stogeliais, iki tol, vyravo miškinė bitininkystė – radę drevę su bitėmis, medį nupjaudavo ir medų iškopinėdavo Geri drevininkai ir geri bitininkai priklausė pasiturinčių žmonių kategorijai. Drevininkai turėjo savo papročius, savą teisę. Medų gyrė užsienio keliautojai. Drevinės bitininkystės klestėjimo laikai buvo XIV-XVII a. Ypač dideles privilegijas 1630 m. suteikė Zigmantas Vaza. Tačiau drevinė bitininkystė jau XVII-XVIII a. ėmė užleisti savo pozicijas naminei bitininkystei.

Bitininkas Romas Narkūnas iš Musteikos kaimo Varėnos rajone ir šiandien domisi drevine bitininkyste, puoselėja ir propaguoja šį senovinį verslą, rengia ekskursijas, vasaros stovyklas.

Apie tai papasakosime vėliau.

Nuotraukoje: bitininkas Romas Narkūnas gyvosios archeologijos dienose Kernavėje 2019

Senovinė vaško žvakių gamyba.

Medaus kopinėjino drevėse kablys.

Bitininkas sėdėdamas genyje kopinėja medų