2024 15 sausio Komentavimas išjungtas Bitininkai ir bitynai, Draugijos

Bitininkų draugijose. Varėnoje apie vietinę tamsiąją bitę

Pagal susirinkusiųjų skaičių, atvykusių į ataskaitinį susirinkimą, Varėnos bitininkų draugija atrodytų – pati gausiausia ir drausmingiausia bičiulių organizacija. Praėjusį sekmadienį, sausio 14 d. Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklą susirinko per 50 šio krašto bičiulių.

Šiandien Dzūkijos bitininkams aktualiausias klausimas – bičių rasių laikymas ir priežiūra savo bitynuose.

Kaip žinia Dzūkijos nacionaliniame parke, Čepkelių rezervate išsaugota ir pradėta veisti ir dauginti vietinė tamsioji bitė Apis melifera melifera. Šiam projektui skirtos nemažos Europos sąjungos ir šalies ministerijų lėšos. Projektas tęsis 5 metus. Įgyvendinant šį projektą būtina išsaugoti, sukurti ir toliau plėtoti uždarą teritoriją, kad vietinės bitės negalėtų kryžmintis su kitų rasių kaimynėmis, mišrūnėmis.

Laikomų bičių rasių apribojimas yra tiesiogiai paliečia tuos, kas laiko bitynus Dzūkijos nacionaliniame parke ir aplinkinėse teritorijose.

Vietinių bičių rasių išsaugojimu susirūpinę dauguma Vakarų Europos šalių, įsitikinę kokį žalingą poveikį daro išvestiniai hibridai, mišrūnai, su neigiamais ir neprognozuojamais spietlumo, piktumo ir kitais, neigiamais požymiais. Vietinę bitę reikia atrasti, išsaugoti, kaip vertingą genetinį pradmenį, paveldą. Neretai šis siekis ir veikla, kuri apima vis daugiau šalių sutinkama su baime, netikrumu, ir abejonėmis , ar reikia tai daryti, kai pasaulis tiek toli nužengė selekcijos, kryptimi? Ar pajėgsime tai įgyvendinti, kai bičių motinėlių veisimas ir platinimas tapo pelningu ir sunkiai sukontroliuojamu verslu. Blogiausia yra tai , kad įvežamos motinos platinamos nepraėjus aklimatizavimo laikoptarpiui

Esame įsitikinę, kad portalui www.bitynai.lt dar ne sykį teks grįžti prie šios temos. Idėja išsaugoti vietinę tamsiąją bitę yra puiki, tik reikia sutelkti pastangas ir vieni kitiems padėti, surasti bendrą kalbą.

Koks gi šiandieninis bičių rasių paveikslas Lietuvoje? Bitininkystės konsultantė Diana Tamašauskienė savo pranešime pabandė aprėpti panoramą, kokių bičių ir kiek šiandien turime. Po sovietmečio nustojus masiškai auginti dobilus, sumažėjo Kaukazo bičių, kurios savo ilgais straubliais surinkdavo itin kokybiško dobilų nektaro.

Dabar nuo senų laikų Lietuvoje paplitusi Karnikos rasė, kuri per daugelį metų puikiai aklimatizavosi, neblogai pakelia temperatūrų šuolius: šalta žiemą akimirksniu pakeičia pavasaris, o po dienos vėl- šalta žiema. Itališkos bitės sunkiai pratinasi prie temperatūrų svyravimų,, bet šios rasės bičių, ypač aktyviai dirbant R. Grigaliūno selekciniam veisliniam bitynui, šalyje daugėja.

Bucfast į Lietuvą atkeliavo visai neseniai -1996 metais ir jau pradeda ,,užkariauti” mūsų bitynus. D. Tamašauskienė atkreipė dėmesį, kad Bucfast ne rasė, o hibridas. Hibridiniu augalus gerai pažįstame daržininkystėje: hibridinės pomidirų, agurkų sėklos savo gerąsias savybes išsaugo tik trumpam – vienam daržninkystės sezonui. Taip ir Bucfasto šeimą reikia nuolat atnaujinti grynaveislėmis motinomis, kitaip jos tampa piktomis ir agresyviomis.

Diskusija apie vietinę tamsiąją bitė gal būtų buvusi dalykiškesnė ir gilesnė , jei renginyje būtų dalyvavę Gamtos tyrimų centro ir Lietuvos tamsiosios bitės asociacijos atstovai – tiesiogiai vykdantys iri prižiūrintys vietinės bitės plėtros projektą.
Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius patikino, kad Lietuvos Raudonosios knygos vertinimo komisija , patvirtino, , kad vietinės bitės ,,oficialūs namai” dabar yra Čepkelių rezervatas ir negrįžtamai turime visi, ką tai liečia , bitės veislę gryninti ir sutelktai dirbti, nesišvaistant kaltinimais soc. tinkluose, ar užblokuojant facebukus, jei pasakoma kita nuomonė.

O vis tik abejonių dėl projekto kyla. Pasisakiusieji bičiulis Vytautas Patinskas išreiškė nerimą, kad negalima pulti į kraštutinumus, ir vietinę bitę pradėti platinti po visą Lietuvą, kai nežinome pasekmių. Diplomuota bitininkė Vyta Rusteikienė išreiškė abejonę, kad mokslinis selekcinis darbas šalyje per 20 metų yra apleistas, projektus tenka vykdyti žmonėms neturintiems sisteminių profesinių žinių, o ką jau kalbėti apie drevinę bitininkystę, kai Lietuvoje miškuose medžiai ,,Ikea “ baldams nupjaunami dar jiems neužaugus, nepasenus. Į paskutinį pastebėjimą, bitininkei buvo atsakyta: ,,į jaunus medžius kelsime storas kalades – su drevėmis”.

Pasidaliję mintimis ir priekaišktais dzūkai bitininkai išsiskirstė geros nuotaikos, juk neužilgo sulauks bičių apsiskraidymo ir medunešio.

Valentinas Juraitis

Autoriaus nuotr.

Varėnos bitininkų draugijos pirmininkas Dainius Rauckis pasveikino bičiulius ir bičiules