Ar greitai bitininkai taps pripažintais liaudies gydytojais?

Grupė Lietuvos apiterapeutų asociacijos narių daug prisidėjo kurdami ir tobulindami PASP (Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros nuostatas

Ar greitai bitininkai taps liaudies gydytojais? Šia tema kalbėjosi medikai ir bitininkai Lietuvos apiterapeutų asociacijos konferencijoje, įvykusioje Kaune.

Lietuvos bitininkai kasmet surenka žymiai daugiau medaus, negu suvartojama šalies rinkoje. Galėtų surinkti ir dar daugiau kitų bičių produktų: žiedadulkių, duonelės, pikio, pienelio, tranų homogenato ir kitų gėrybių, jeigu jiems atsirastų vartotojas, pirkėjas. Surinkti dvigubai, trigubai daugiau, jeigu, jeigu…

Jeigu būtų išvystyta ir plėtojama bičių produktų rinka, visuotinai pripažinta maisto papildų gavyba, sukurta palanki įstatyminė tvarka ir atsirastų gydymo apiterapija padaliniai.

Apiterapija – gydymas bičių produktais – mūsų šalyje ilgą laiką buvo priskiriama alternatyviajai medicinai. Pastaraisiais metais bitininkų o ypač Lietuvos apiterapeutų asociacijos narių pastangomis šis gydymas tampa pilnateise ir savarankiška veiklos sritimi.

Lietuvos apiterapeutų asociacijos prezidentas Povilas Rimkus

Gydant reikia žinoti kaip gydyti

Niekam nekyla abejonių, kad norėdamas padėti sergančiajam, privalai nepakenti, todėl būtina turėti elementariausių medicinos žinių bagažą. Daugumas bitininkų išmano tik apie bites, todėl apiterapijos klausimas nėra toks paprastas ir lengvai išsprendžiamas.

Ir jau galima pasidžiaugti vienu dalyku, pagaliau apiterapijos šalininkai priėjo prie konkrečių veiksmų. Po ilgo parengiamojo darbo 2022 m. birželio 30 d. paskelbtas Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl papildomosios ir alternatyvios sveikatos priežiūros apiterapijos paslaugos teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Besidomintys gali susipažinti (LR SAM įsakymas „Dėl Papildomosios ir alternatyviosioshttps://www.esavadai.lt › dokumentai › 10659-lr-sam-is…).

Kaip veikia šis įsakymas? Konferencijos metu Lietuvos apiterapeutų asociacijos prezidentas Povilas Rimkus supažindino su minėtu įsakymu, atsakė į klausimus, kaip jis bus įgyvendinamas.

Paminėsime keletą kertinių patvirtintos tvarkos nuostatų. PASP (Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros) apiterapijos specialisto kategorija ir licencija suteikiama išklausius per 480 valandų bitininkystės ir apiterapijos paskaitų kursą. Apiterapijos specialisto licenciją klausytojas gali gauti tik turėdamas medicinos arba (LR SAM įsakyme nurodytą) aukštojo mokslo baigimo diplomą. Kiti, išklausę 60 valandų paskaitų kursą, kurių dauguma, tikėtina, bus bitininkai mėgėjai, gali pretenduoti į PASP apiterapijos specialisto padėjėjo pažymėjimą.

Kaip naujoji tvarka veiks praktikoje, pats iškėlęs šį klausimą, Povilas Rimkus pabandė atsakyti: svarbu užtikrinti specialistų bendradarbiavimą. Idealiausia tai būtų įgyvendinama šeimos ūkyje, kai vienas šeimos narys yra medikas, o kitas – bitininkas

Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Sigitas Uselis pasidžiaugė, kiek daug bitininkų susirinko į konferenciją: „Galbūt tiek pat kiek gydytojų. Vadinasi, bitininkams šis klausimas yra opus, domina atsiverianti perspektyva geriau panaudoti savo bitynus ir pasitarnauti visuomenei.“

Kokie bitynai gali būti apiterapijos žaliavų baze? Galėtų būti labiausiai suinteresuoti vidutinių bičių ūkių (20-50 bičių šeimų) bitininkai. O tokių Lietuvoje yra dauguma. Vadinasi, nedidelių bitynų šeimininkai galėtų surasti verslo nišą, pagaminti ir realizuoti bičių produktų, kurių rinkimas reikalauja daugiau laiko ir darbo sąnaudų.

Tuo tarpu didesni ūkiai (200-1000 bičių šeimų) orientuojasi į pramoninę gamybą, darbo našumo didinimą, medaus eksportą. Liaudiškai kalbant, medų pila ne į stiklainius, o į statines ir veža į užsienį.

Jau seniai įrodyta, kad bičių produktai „gydo“ lėčiau, bet nepalieka šalutinio poveikio ir nuolat konkuruoja su vaistų chemijos pramone. Kokią naudą atneša medus ir jo produktai juos sumaniai naudojant, dar kartą paliudijo konferencijoje perskaityti pranešimai.

Štai šeimos gydytoja Aušrinė Kažemikaitienė pasidalijo savais apiterapijos pasiekimais, pažymėdama, kad jos pacientai per epidemiją nugalėjo ligą.

Prof. Jūratė Jankauskienė papasakojo, kas pasiekta gydant vaikų akių ligas.

„Bičių vaško rūšys ir panaudojimas apiterapijoje. Jos didenybė – vaško kandis” – toks buvo Romos Mačienės, UAB „Saulės midus“ vadovės, bitininkės pranešimas.

Greta Gudauskaitė, Fizinių ir technologinių mokslų instituto doktorantė, pasirinko temą „Transliacinė medicina ir apiterapijos pritaikymo galimybės”.

Apie medinguosius augalus apiterapijoje kalbėjo Marius Lasinskas, „Mariaus žolelės“ vadovas.

Pranešimą apie propolio panaudojimą žemės ūkyje karvių subklinikinio mastito gydymui pateikė dr. Neringa Sutkevičienė iš LSMU Veterinarijos akademijos. Šis pranešimas buvo skaitytas ir APIMONDIA47 kongrese Stambule.

Jau ne vienus metus mums gyvenant Europos Sąjungoje, kiekvienu sudėtingesniu klausimu mūsų žvilgsniai krypsta į Briuselį. Tačiau ne visuomet ten galime rasti atsakymą.

Tarp Rytų ir Vakarų

Geopolitiškai vertinant mūsų kraštas tebėra nei Rytai, nei Vakarai. Tai Pilkoji zona. Kitos tradicijos ir kitas pragyvenimo lygis. Štai kad ir toks pavyzdys: suomiai savo miškuose nerenka grybų ir uogų, o belgai nerenka mėlynių, kurios ypač svarbios apiterapijai, ypač akių gydymui.

Sukuriant apiterapijos įstatyminę bazę ir ją įgyvendinant praktikoje tenka ieškoti savojo kelio.

Kas šiuo klausimu nuveikta Ukrainoje? „Apiterapija: šio metodo teisinė-įstatyminė medicinos praktika Ukrainoje“ (prof. Tetjana Garnik, V. I. Vernackio vardo Tauridos nacionalinis universitetas ir kolegos).

,,Farmakoterapinės bičių nuodų savybės. Naudojimas medicinoje” (prof. Tetjana Garnik, V. I. Vernackio Tauridos nacionalinis universitetas ir kolegos), „Apiterapijos vaidmuo kompleksiškai gydant nutukimą ir 2 tipo cukrinį diabetą“ (dr. doc. Andrii Dinetc, Kijevo agrarinis universitetas, P. I. Prokopjevičio Bitininkystės instituto apiterapijos laboratorijos vedėjas).

Abejonės dėl užsitęsusių procedūrų

Per konferenciją po pranešimų visuomet būna įdomios ir vertingos diskusijos per kavos pertraukas. Bitininkai su dideliu dėmesiu analizavo Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatas. Daugelis pripažįsta, kad tai svarbus ir reikalingas teisinis žingsnis, paverčiant bityną – gamtos vaistinę medicinos sitemos dalimi. Buvo klausiama, kas dėstys medicinos ir apiterapijos kursuose, ar bus pakankamai lektorių, išmanančių ir bitininkystę.

Atsakydamas į tai Apiterapeutų asociacijos prezidentas Povilas Rimkus sakė, kad Mokymų programa PASP apiterapijos specialistams jau patvirtinta ir jie vyks Klaipėdos universitete. PASP apiterapijos specialisto padėjėjų mokymų programa ruošiama ir tikimės pradėti juos vykdyti 2023 metų pirmą ketvirtį.

Suteikiant teisių gydyti, iškyla ir apribojimų. Ką daryti tiems bitininkams, kurie jau seniai gamina ir platina bičių produktų papildus, ištraukas, tepalus, tepaliukus? Sustoti ir laukti, kol gaus licenciją, pažymėjimą? Verstis nelegaliai?

Dalindamiesi mintinis Molėtų bitininkų draugijos pirmininkas Arvydas Satkūnas, Elektrėnų bitininkų draugijos pirmininkas Arūnas Adžgauskas, UAB ,,Apiproduktai” vadovas Algirdas Žiukas ir kiti pažymėjo, kad ir bitininkams teks pasitempti: savo bitynuose atsisakyti agresyvios chemijos kovojant su Varroa erkėmis, bites gydyti ekologiškais preparatais. Taigi, apiterapiją sulyginant su kitomis medicinos sritimis, šią veiklą teks tęsti ir tobulinti ne vienus metus.

Valentinas Juraitis

Autoriaus nuotr.

Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Sigitas Uselis su kolegomis

Asta Kandratavičienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė, pokalbiuose komentavo PASP apiterapijos programas

Konferencijos metu grupė bitininkų: Ingrida Lukošienė, Arūnas Tilvikas, Kęstutis Viktoravičius, Telšių bitininkų draugijos pirmininkė Dalytė Norkienė ir Valentinas Juraitis.

 

Konferencijos mugėje

Buvo perskaityta daug įdomių pranešimų