Nupjauti šaligatvių pakraščiai ir išsaugotos miesto pievos-gražus kompromisas, harmonijos siekis.
Apipjautas šaligatvio kelkraštis-rodo miesto tvarkingumą. Valentino Juraičio nuotr.
Aš pritariu ir visiškai palaikau dabartinės Vilniaus miesto savivaldybės sumanymą ir idėją nepjauti visą žolę, o tik pakraščius ties šaligatviais. Per televizijos ekraną man džiugu buvo matyti , kai savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja , dainininkė ir buvusi seimo narė Donalda Meiželytė, aistringai gynė šią idėją. Argumentuotai išdėstė ir mero R. Šimašiaus gerbūvio tvarkymo nuostatas.
Laidoje buvo pasakyta ir kitų nuomonių. Diskusijoje dalyvavę s buvęs ilgametis miesto meras ir daugelio progresyvių idėjų mieste įgyvendintojas A. Zuokas , deja, matyt tik dėl to kad oponuotų , teigė, kad visą žolę reikia nupjauti, dėl tvarkingumo, dėl erkių…
Bet ar pagalvojame apie gamtos pusiausvyrą. Negalima nuskusti žolės mieste tarsi barzdaskučiai stropiai skuta barzdą.
Eugenijaus Kavaliausko nuotr.
O kur gyvens mažieji mūsų draugai: bitės, vabzdžiai, iš kur maitinsis paukščiai: žvirbliai, kielės ir šarkos, jei žolė nesubrandins sėklų?
Kai prieš pora metų važiuodami per piestą per miestą matėme, kaip be perstojo burzgė pjovimo mašinėlės, ir traktoriukai. Ir visur net nepatogiose nuokalnėse pjovė žolę. Tarsi šizofrenijos priepuolio apimti skuto žolę.
Tai, kad tokia miesto gerbūvio tvarkymo politika vykdoma pagalvojau,gali būti, kad čia ranką prikišo žoliapjovių, tepalo pardavėjai: ,,Hugskvarna”, ,,Still”, ,, Solo” ir kitų sodo įrankių gamintojai lobistai… Jiems naudinga, kad kuo daugiau įrangos būtų naudojama ir parduodama.
Vabzdžiai, bitės, paukštukai. Dabar TV ekrane vėl matau bandymus sukritikuoti gražias žaliųjų augalų vešėjimą . Esą žolė trukdo vairuotojų matomumui ir dėl to įvyksta avarijos. Nepakankamai kovojame su erkių plitimu.
Su erkėmis reikia kovoti skiepijantis. Erkę galima sutikti einant ir asfaltu.
Erkės kūno kokstrukcija parodo, koks šarvuotas ir tobulas mechanismas yra erkė, jei nori ją nutrėkšti, prireikia šimteriopų pastangų negu yra jos dydis ir svoris. Tai irgi mažųjų pasaulio kūrinys.
Vilnius yra žalias miestas. Tiek daug čia pasodinta liepų, akacijų gausiai skiriančių nektarą. Tačiau mieste mažai bičių, mažai ir paukščių.Miesto bitininkavimas sostinėje dar sunkiai skinasi kelią, nors čia gausios medunešio ganyklos, kotedžai tolydžio okupuoja vis didesnius priemiesčio hektarus.
Pasaulyje bičių populiacija nyksta. Mokslininkai sako: jei neturėsime – bičių pasaulis neišgyvens.
Nes bitės yra augalų apdulkintojos, derliaus garantas. Amerikiečiams bitininkams už laukų apdulkinimą sumokama daugiau negu už surinktą medų, Pas mus atvirkščiai: bitininkas turi sumokėti žemės savininkui, kad įsileistų į medinguosius laukus, ir padidintų jam derlių, pripildytų jam kišenę už bičių darbą …
