Šventei Vilkaviškio Paežeriuose pasibaigus

Nuskambėjo, nuvilnijo   Lietuvos  bitininkų šventė   įvykusi rug[jūčio 2-3 d. Vilkaviškio rajone prie Paežerių dvaro ir ežero.

Jau   47- oji,  ši šventė džiugina ir byloja, kad  sugebame  tęsti ir puoselėti savo tradicijas, nežiūrint, kokie sunkumai ir kliūtys pasitaikytų kelyje.

Kuo  ypatinga ši šventė? Ypatingo išskirtinumo nesurastume,  viskuo  ji buvo turtinga ir turininga, kaip ankstesnės, vykusios kituose regionuose. Tie kas norėtų kritikuoti, tegul pabando  patys būti šventės rengėjais.

Susirinko visos šalies bitininkų atstovai, dalyvavo  Latvijos ir Estijos bičiuliai, buvo daug paskaitų, verslo ekspozicijų, žaismingų konkursų ir smagaus bendravimo…

Skyrėsi  šventė nuo kitų etniniais bruožais ; kuriuos įtakoja, sakykim, ir geografija. Jei  Zarasų, Žagarės  apylinkių upės ir upeliai teka – į Dauguvą, tai   Sūduvos  – į Nemuną. Todėl šiek tiek skiriasi  etnografiniai, mentaliteto, gyvenimo supratimo dalykai. …Apie sūduvius  ne mažiau nei apie žemaičius  sukurta   anekdotų apie  jų darbštumą, pasišaipoma apie jų užsispyrimą ir tariamą šykštumą…

Šiemet bitininkams – sunkesni metai. Surinkta mažiau bityno gėrybių, medaus pardavimai  – menki. Tačiau šią  šventę  rengiant su  mažesniu biudžetu  atsirado žymiai daugiau rėmėjų – ne tik  komercinių  firmų bet ir  asmeninės paramos iš bitininkų. Tai  rodo mūsų bičiulių geranoriškumą ir supratimą, kad reikia kiekvienam kažkuo prisidėti .

Bitininkams  žygiuojant  drauge  su plazdančiomis draugijų vėliavomis, ar  šnekučiuojantis  užstalėje  su midaus taure  gimsta naujų  idėjų. Tai padeda susitelkti  sprendžiant ūkinius klausimus ir    atsiranda kooperacijos užuomazgų, perkant susidėjus kokį daiktą internetu iš visa gaminančios Kinijos, ar parduodant medų. 

    …taip  buvo ir šioje šventėje  prie  nuostabaus  Paežerių dvaro rūmų.

Šventės akimirkos

Valentino Juraičio nuotr.