Bitininkystės skyrius Pulavuose
Šiandien su Punsko ir Suvalkų lietuvių bitininkais artimai bendraujame. Dažnai nuvykstame vieni pas kitus. dalyvaujame šventėse, konferencijose, mugėse. Nuolatinis bendravimas atveda ir į artimesnę, gilesnę draugystę ir pažinimą.
Sudėtingesni klausimai bitininkus nuveda į mokslo bei tyrimo įstaigas. Vienas svarbiausių mokslo ir praktikos centrų Lenkijos Sodininkystės tyrimų instituto Bitininkystės skyrius, įsikūręs Pulavuose netoli Liublino.
Bitininkystės skyriuje Puvaluose dažnai lankosi bitininkai io Lietuvos , mokslo darbuotojais ir bitininkai praktikai. Čia rengiamos konferencijos, o iš praktiškųjų darbų – atliekami sudėtingi bičių ir bičių produktų tyrimai, kurių rezultai reikalingi tolimesniems moklso tyrimams.
Pulavų bitininkystės skyrius, nors ir kukliai pavadintas yra vienas svarbiausių Europos mokslinių centrų, skirtų bitininkystei – Nacionalinio sodininkystės tyrimų instituto Bitininkystės skyrius. Šis institutas yra tapęs ne tik lenkų, bet ir daugelio kitų šalių bitininkystės bendruomenės atramos tašku. Jame vykdomi tyrimai aprėpia tiek bičių biologiją, tiek praktinius bitininkystės klausimus, todėl jo patirtis gali būti labai aktuali ir Lietuvos bitininkams.
Tyrimai nuo motinėlių iki žiemojimo
Vienas iš svarbiausių Pulavų skyriaus darbų – bičių motinėlių auginimo ir dirbtinio apvaisinimo metodų tobulinimas. Čia sukurti metodai leidžia tiksliai atrinkti, kokias savybes paveldės bičių šeimos. Tokiu būdu išlaikomos produktyvios, ramios ir ligoms atsparesnės bičių linijos. Neatsitiktinai būtent Pułavuose jau daug metų tęsiamas darbas su Karnikos rasės bitėmis bei Marinka linija.
Be veisimo, institute daug dėmesio skiriama bičių sveikatai. Tyrinėjama, kaip stiprinti bičių atsparumą varozei, kaip kovoti su šiuo pavojingu parazitu biotechniniais metodais – pavyzdžiui, izoliuojant motinėles ar reguliuojant perų vystymosi ciklą. Taip pat tiriamas bičių maitinimas: kokie sirupai žiemojimui yra tinkamiausi, kaip jie veikia šeimos stiprumą ir pavasarinį vystymąsi.
Institutas šiuo metu turi modernią bičių produktų kokybės tyrimų laboratoriją, kurioje tikrinamas medaus, bičių duonos, vaško ir kitų produktų kokybė bei saugumas. Ši laboratorija yra akredituota Lenkijoje.
Tarptautiniai projektai, mokymai ir sąsajos su Lietuva
Pulavų institutas garsėja savo tarptautiniais ryšiais. Vienas iš įdomesnių pavyzdžių – projektas SMARTBEES, skirtas bičių genetinei įvairovei ir sveikatai stiprinti. Jo metu Pulavuose buvo organizuoti praktiniai mokymai bičių selekcijos tema. Šie mokymai buvo vykdomi daugelyje Europos šalių, tame tarpe ir Lietuvoje. Mokymus vedė prof. Malgorzata Bienkowska. Tai buvo puiki proga mūsų šalies bitininkams pasisemti žinių iš aukščiausio lygio specialistų ir pritaikyti jas savo ūkiuose.
Mokymų metu buvo aiškinamasi, kaip teisingai atlikti selekcinį darbą, kaip auginti tranines šeimas, kokių klaidų vengti. Tokios patirties perdavimas tiesiogiai iš praktikų yra didžiulė vertybė.
Reikia paminėti, kad Pulavų instituto mokslininkai ne kartą bendradarbiavo su Lietuvos kolegomis. Be to, Lietuvos bitininkai ir selekcininkai naudojasi Pulavų institute sukaupta patirtimi. Dalis metodų, taikomų mūsų šalies ūkiuose, kilo būtent iš šio mokslo centro – pavyzdžiui, biotechninės priemonės kovai su varoze ar dirbtinio apvaisinimo technologijos.
xxx
Pirmoji nepriklausoma mokslinė bitininkystės įstaiga Lenkijoje – Bitininkystės institutas – buvo įkurta tik 1946 m. vasario 1 d. Liubline. Tik po dvejų metų jis buvo įtrauktas kaip Žemės ūkio skyrius į Nacionalinį žemės ūkio mokslų institutą Pulavuose. Vėliau, transformavus NIAS į tris atskirus institutus, 1950 m. Bitininkystės skyrius buvo perkeltas į vieną iš jų – į Nacionalinį gyvulininkystės tyrimų institutą Krokuvoje. 1951 m. profesoriaus S. A. Pieniążeko iniciatyva Skiernievicuose buvo įkurtas Pomologijos tyrimų institutas, o tais pačiais metais į šios įstaigos struktūrą buvo įtrauktas Bitininkystės skyrius. Sparčiai vystantis Pomologijos institutui, reikėjo išplėsti mokslinę infrastruktūrą, įskaitant eksperimentinę lauko bazę. Todėl 1965 m. Bitininkystės skyrius, likdamas instituto struktūrose, buvo perkeltas atgal į Pulavus. Nuo 1967 m. dekoratyvinių augalų tyrimai buvo įtraukti į Pomologijos instituto struktūrą, todėl 1978 m. jis buvo pervadintas į Pomologijos ir gėlininkystės tyrimų institutą.
Žvilgsnis į ateitį
Pulavų institute nuolat pradedamos naujos iniciatyvos. Viena iš jų – bičių spermos kriokonservavimo tyrimai. Tai reiškia, kad ateityje bus galima ilgą laiką išsaugoti vertingų bičių linijų genetinius išteklius ir prireikus juos atkurti. Tai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti bičių įvairovę ir jų sveikatą ateities kartoms.
Šis institutas gali būti laikomas gyvu pavyzdžiu, kaip mokslas tarnauja praktikai, o praktika grįžtamai įkvepia naujus tyrimus. Tad galima drąsiai sakyti – Pulavų bitininkystės patirtis yra vertinga visiems, kurie nori stiprių, sveikų ir produktyvių bičių šeimų.
Įstojus į Europos Sąjungą
Pastaraisiais metais Lenkijos bitininkystės ekonominės sąlygos labai pasikeitė. Tai daugiausia lėmė įstojimas į Europos Sąjungą 2004 m. Lenkijai tapus šios bendruomenės nare, bitininkystė gavo paramą pagal ES bendrąją žemės ūkio politiką.
Kaip teigia Bitininkystės skyriaus vadovas Pulavuose Dariušas Gerula -išsamus tyrimas apie Lenkijos bitininkystės padėtį buvo atliktas 2011 m. Vėliau ši informacija nuolat papildoma , tikslinama. Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos, Žemės ūkio rinkos agentūros, Veterinarijos inspekcijos, Lenkijos bitininkų asociacijos ir mūsų pačių analizės bei įvertinimai, Lenkijoje buvo 49 432 bitininkai, kuriems priklausė 1 246 633 bičių šeimos.
Vidutinis bityno dydis buvo 25,2 šeimos. Didžiausi bitynai buvo užregistruoti Varmijos Mozūrų vaivadijoje. Vidutinį šio regiono bityną sudarė daugiau nei 44 šeimos. Mažiausi bitynai dominavo Silezijos vaivadijoje. Mažų ir vidutinių bitynų (iki 80 šeimų) procentinė dalis Lenkijoje buvo labai didelė – 97,46 %. Tokio dydžio bitynų nereikia registruoti kaip specialios žemės ūkio gamybos šakos.
Likusių bitynų (daugiau nei 80 šeimų) procentinė dalis buvo tik 2,54 %. Šiuose bitynuose laikomų šeimų skaičius sudarė tik 14,43 % viso bičių šeimų skaičiaus Lenkijoje.
Remiantis bitininkų asociacijų pateiktais duomenimis, vidutiniai žiemos nuostoliai bičių šeimose Lenkijoje siekė 13,5 %. Didžiausi nuostoliai, apie 20 % ar daugiau, buvo 5 vaivadijose . Mažiausi nuostoliai buvo užfiksuoti Palenkės ir Silezijos vaivadijose. Bičių sezono metu 5 vaivadijų bitininkai pranešė apie sunkius apsinuodijimo atvejus bičių šeimose, esančiose rapsų plantacijose. Kai kuriose kitose vaivadijose apsinuodijimo atvejų taip pat buvo pranešta apie sodų ir rapsų plantacijas. Liubušas vaivadijoje pastebėtas didelis bičių šeimų susilpnėjimas tose vietose, kur buvo komercinės kukurūzų plantacijos
Rūpestis medingaisiais augalais
Dar viena Pulavų Bitininkystės skyriaus veiklos krypčių – rūpestis medingaisiais augalais. Jų savybių tyrimais ir plėtra.
Šiuolaikinė civilizacija susiduria su daugybe problemų. Vienas didžiausių ir sunkiausių iššūkių yra laipsniškas ir negrįžtamas augalų ir gyvūnų rūšių nykimas. Tai dar labiau neramina žmoniją, kai nykstančios rūšys vaidina svarbų vaidmenį sudėtingame maisto gamybos procese. Nerimą keliantis šių darbščių vabzdžių skaičiaus mažėjimas reikalauja imtis būtinų apsaugos priemonių.
Profesosius dr. Zbigniewas Kołtowskis salia kitų mokslo tyrimo darbų , žurnalo ,,Journal of Apicultural science” redaktoriaus pareigų daug dėmėsio skiria medingųjų augalų tyriomams ir populiarinimui.
Instituto teritoprijoje yra bandomasis sklypas – sodas-medelynas, -daržas, kur auginami per 100 rūšių medingųjų augalų. Vis atrandamos naujos ar pamirštos rūšys, kurios rekomenduojamos bitininkmas sodinti ir sėti.
Profesorius Zbigniewas Kołtowskis yra sudaręs ir išleidęs „Didįjį medingųjų augalų atlasą“ kuriame sutalouijnės infomaciją apie vertingiausiais augalus.
Ši knyga – tai išsamus vadovas apie šimtus augalų, kurie yra nektaro šaltinis bitėms ir bitynų savininkams.
Visos bitės minta nektaru ir žiedadulkėmis. Todėl augalai, kurių žiedai išskiria nektarą, vadinami medingaisiais augalais. Tokią natūralią aplinką pirmiausia sudaro augmenija, bet taip pat ir neatsiejamai susijusi naudinga apifauna, kuri, viena vertus, minta nektaru ir žiedadulkėmis, o kita vertus, efektyviai kryžmiškai apdulkina augalų žiedus. Tam tikros augalų rūšys negali egzistuoti be tam tikrų vabzdžių rūšių, o atvirkščiai, kai kurie vabzdžiai negali gyventi be tam tikrų augalų rūšių. Svarbu išsaugoti gamtos pusiausvyrą,- sako prof. Zbigvenas Koltowskis.
Kai į rinką ,,ateina” plastikiniai gaminiai
Pastaraisiais metais Lietuvos ir visos Europos bitininkai susiduria su naujais iššūkiais: plastiko (įskaitant plastikinius avilius ir korius) paplitimu, mikroplastiko ir „amžinųjų cheminių medžiagų“ (PFAS) skvarba į aplinką bei pesticidų keliama rizika bičių sveikatai. Reikia nepamiršti ir daugybės polistirolinių ir poliuretaninių avilių gamintojų daugėja Lenkijos ir Lietuvoje. Šios temos intensyviai nagrinėjamos kaimyninėje Lenkijoje – universitetuose ir tyrimų institutuose. Lietuvai tai – artima ir lengvai perimama patirtis: bendri monitoringo projektai .pasienio regionuose, mokymai ir stažuotės .
Valentinas Juraitis
Šis straipsnis parengtas įgyvendinant projektą BITE-KV-25-1-00788-MP001, finansuojamą iš Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano sektorinių intervencinių priemonių bitininkystės sektoriuje priemonės „Bitininkystės sektoriaus populiarinimas“ lėšų.
Pulavuose nuolat organizuojami praktiniai mokymai bičių selekcijos tema. Šie mokymai buvo vykdomi daugelyje Europos šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Mokymus vedė prof. Malgožata Bienkowska.