EUROBEE: profesionali bitininkystės mugė Friedrichshafene Pietų Vokietijoje
EUROBEE mugėje ,,Wilaros” stende vadovas Gediminas Olsevičius
Bitininkai iš Estijos ir Lietuvos prie savo stendo. Arvydo Mockevičiaus nuotr.
Daugelis mūsų šalies bitininkų dar neatrado Vakarų Europos rinkos, kuri yra gana didelė, įvairi ir permaininga. Tai dar kartą patvirtino mugė EUROBEE.
Mugėje dalyvavo daugiau nei 100 Vokietijos ir tarptautinių parodos dalyvių, kurie rodė savo produkciją daugiau nei 6300 kvadratinių metrų Messe Friedrichshafen parodų erdvėje.
Tarp jų mugėje dalyvavo ir Baltijos šalių verslininkai. Tarp jų 72 kv.m. stende kartu su Estijos „kompanija
„Asteni Mesindus OÜ”dalyvavo įmonės ,,Viskas bitėms” vadovas Gabriel Mikolajevič (Vilnius) ir bitininkas , Arvydas Mockevičius (Šiauliai), stende buvo pristatoma estų medaus išsukimo linija (didžioji ir mažoji versijos).
– Ši mugė buvo keleta kartų didesnė negu APIMIONDIA 47, įvykusi Stambule. Per 1,5 darbo dienos mums nepavyko aplankyti visų stendų. Tačiau džiugu buvo susipažinti su inovacijomis 3D erkių skaičiuotuvu, įgalinančiu apskaičiuoti žuvusių erkių kiekį, tai padeda įvertinti vaistų – nuodų veiksmingumą. Apiterapijos srityje sudomino kaukė, kurios dėka galima kvėpuoti bičių avilio oru. Susipažinome su Bičių motinų VARROA TOLERANT, atsparių erkėms idėja, – kalbėjo ,,Imanto bityno” savininkas Imantas Masiulis.
Taip pat mugėje su savo stendu dalyvavo įmonė ,,Wilara”vadovas Gedimimas Olsevičius (Prienai). ,,Imanto bityno” savininkas Imantas Masiulis(Vilnius) bičiuliams organizavo ekskursiją po miestą.
Šių metų APIMONDIA 47 kongresas ir mugė, įvykusi Stambule parodė, vokiečiai, prancūzai ir olandai ten kukliai arba visai nedalyvavo. Užtat kurortiniame ir verslo mieste Friedrichshafene, esančiame prie Badeno ežero Šveicarijos pasienyje spalio 21 -23d. įvyko didžiulėPietų Vokietijos profesionalios bitininkystės mugė. Tai jau antrasis tarptautinis renginys šiame mieste, kuris pasiteisino po pandemijos apribojimų. Įvairių šalių bitininkus profesionalus pakvietė erdvus ekspozicijų centras Messe Friedrichshafen. Renginiai vyko įvairiomis kalbomis (vokiečių, anglų, prancūzų, olandų. Komercinės bitininkystės atstovai pristatė daug naujovių ir daug naujų dalyvių.Paskaitos ir seminarai vyko paskaitų salėje, o gretimose salėse-seminarai Vidiniame kieme tarp salių lauko paviršiuje įrengta ekspozicinė zona. Gėrimai ir maistas (ekologiški ir/ar regioniniai produktai) mugėje tiekiami nuo pusryčių iki vakarienės. Gastronomija parodų teritorijoje veikė iki vidurnakčio. Tai reiškė, kad po ekskursijos po sales ir stendus buvo pakankamai galimybių keistis idėjomis valgant ir geriant. Fojė įrengta scena trumpiems pristatymams ir užsiėmimams. Parodos dalyviai galėjo pasitikrinti savo medaus cheminę sudėtį. FoodQS GmbH – Maisto analizės ir kokybės užtikrinimo laboratorija su savimi atsineštus medaus mėginius analizavo vietoje.
Mugės metu buvo perskaityta daugybė pranešimų apie šiandieninės bitininkystės praktikos realijas, mokslinius tyrimus, įvertinančius aplinkos taršą.
Štai Vokietijos ūkininkė-bitininkė Gunda Zegers savo pasisakyme įrodinėjo , kad cukriniai runkeliai, kurie buvo apdoroti ir pasėti neonikotinoidais tik gavus skubų leidimą, teršia biologinę įvairovę, dirvožemį ir mūsų vandenis bei ne nuodai tik pasilieka pranešamuose laukuose, bet ir nuplaunami ir taip pat sąlygos, kad pvz. laukuose ir aplink juos neleidžiama žydėti jokiems augalams. Laboratorijos rezultatus aljansas buvo išsiuntęs į atsakingus biurus ir teisininko laiške prašė iš biurų paskelbti mėginių rezultatus, tačiau dar nieko negavo…- konstatavo bitininkė.
Ar ne panaši situacija, kaip pas mus Lietuvoje?
Naujas INKOTA tyrimas apie sintetinių trąšų vaidmenį 2022 m. liepos 8 d. paskelbė, kurį paskelbė Sigrid Kaps ( INKOTA tyrimą apie sintetinių trąšų vaidmenį maisto krizei rasite šioje nuorodoje: https://webshop.inkota.de/node/1687 ).
Tyrime nagrinėjama pasaulio žemės ūkio priklausomybė nuo sintetinių trąšų ir jos poveikis, ypač smulkiesiems ūkininkams Afrikos žemyne. Atsižvelgdama į vis stiprėjančias pasaulines maisto kainų ir mitybos krizes, INKOTA reikalauja, kad trąšų gamintojų pelnas būtų sumažintas per pelno mokesčius. Ilgainiui labai svarbu visame pasaulyje smarkiai sumažinti priklausomybę nuo dirbtinių trąšų, taigi ir nuo iškastinio kuro.
Naujos priklausomybės nuo sintetinių trąšų ir jų pasekmės Afrikos žemynui pavadinimas-trąšų tyrimas.jpg Maisto krizė, kuri šiuo metu smarkiai blogėja, rodo, kad mūsų pasaulinė maisto sistema yra ypač pažeidžiama krizių. Pasaulio pietų šalių gyventojai šiuo metu ypač kenčia nuo augančių maisto ir energijos kainų. Pagrindinis šios iškastiniu kuru pagrįstos maisto sistemos komponentas yra intensyvus sintetinių trąšų naudojimas. Be problemų, tokių kaip didžiulė žala aplinkai ir klimatui, jų gamyba ir atitinkamai kaina yra glaudžiai susiję su iškastinio kuro, pvz., anglies, naftos ir dujų, gamyba.
xxx
Šis ir kiti tyrimai atskleidžia pasaulinės trąšų pramonės struktūras ir savanaudiškus siekius. Pranešimuose ypatingas dėmesys buvo skiriamas Afrikos žemynui, kuris daugeliui trąšų kompanijų laikomas paskutine plėtra, taigi ir ateities rinka.
Valentinas Juraitis
3D erkių skaičiuotuvas, įgalina apskaičiuoti žuvusių erkių kiekį, tai padeda įvertinti vaistų – nuodų veiksmingumą. Imanto Masiulio nuotr.
Apiterapijos srityje sudomino kaukė, kurios dėka galima kvėpuoti bičių avilio oru. Imanto Masiulio nuotr.
Grupė kolegų iš Baltijos šalių EUROBEE parodoje. Imanto Masiulio nuotr.
Messe Friedrichshafen ekspozicijų centras. Wikipedia nuotr.
