Erkės Varroa destructor Lietuvos bitynuose pasirodė praėjusio amžiaus septintajame – aštuntajame dešimtmetyje. Iki tol bitininkavimas buvo žymiai paprastesnis. Nebuvo daug ligų, nereikėjo kovoti su erkėmis, svarbiausia tinkamai prižiūrėti – laikytis higienos. Tuomet bitininkavimas buvo ekologiškesnis ir medaus žiemai – būdavo daugiau bitėms paliekama…Pasirodžius ir išplitus Varroa erkėms, jei su jomis tinkamai nekovojant – prasidėjo masiškos bičių žūtys. Viena bėda, ne bėda. Azijos žemyne, apimančiame Indiją, Pakistaną,Kiniją – jau seniai gyvuoja kitas dar labiau prisitaikęs parazitas erkė Tropilaelaps mercedesae. Pirmą kartą 2021 m. pietų Rusijoje aptikta erkė Tropilaelaps mercedesae iki 2024 m. buvo rasta ir Ukrainoje bei Gruzijoje– regionuose, besiribojančiuose su Turkija, Iranu ir Rytų Europa, – o tai privertė Europos bitininkus sunerimti. Ši maža parazitinė erkė, jau pagarsėjusi visoje Azijoje, nuolat plinta į vakarus. Dėl geografinio artumo Turkijai ir Europai Tropilaelaps gali pasiekti Rumuniją ar Bulgariją vos per kelerius metus ir kelti grėsmę Europos bitininkystei. Apie šią erkę viešojoje erdvėje pasirodo vis daugiau publikacijų.Deja, mus beveik nepasiekia informacija iš rusų, gruzinų – Sakartvelo, ukrainiečių publikacijų. Nors tenyra aptiktos pavienės erkės, matyt, pavojus nėra toks akivaizdus, kad apie tai derėtų kalbėti visu garsu.Anglosaksų žiniasklaidoje informacijos yra daugiau. Į šią temą yra įsigilinęs bitininkas,dr.Robertas Owenas.Jis yra apsigynęs daktaro laipsnį Varroa kontrolės srityje ir reguliariai publikuoja straipsnius tarptautiniuose bitininkystės leidiniuose. Bitininkas dr. R.Owenas yra knygų „Medaus bičių kenkėjai ir ligos“ ir „Bitininkystės sėkmė – pradėkite teisingai, auginkite stiprias šeimas, surinkite daugiau medaus“ autorius. Štai ir apie erkę Tropilaelaps šis bičiulis paskelbė publikaciją amerikiečių žurnale ,,Bee Culture“, kurį perpasakojus ir dar papildžius informacija iš kitų šaltinių – mūsų skaitytojas galės susidaryti nuomonę apie gresiantį pavojų bitininkystei. Šią erkę tyrinėję mokslininkai apibūdina ją kaip dar pavojingesnę ir labiau niokojančią nei Varroa destructor. Jos biologija ir elgsena iš esmės skiriasi, todėl įprasti kovos su Varroa erkėmis metodai nebūtinai bus veiksmingi. Dvi daugiausiai vilčių teikiančios priemonės šiuo metu yra ilgalaikė motinėlės izoliacija ir gydymas skruzdžių rūgštimi.
Kodėl skruzdžių rūgštis veiksminga?Skruzdžių rūgštis pasirodė esanti viena iš nedaugelio veiksmingų cheminių priemonių kovai su Tropilaelaps erkėmis. Jos garai gali prasiskverbti į uždengtas perų akutes ir sunaikinti erkes ten, kur jos dauginasi. Priešingai,
daugelis akaricidų (priemonių nuo erkių), sukurtų kovai su Varroa, yra skirti erkėms, gyvenančiomsant suaugusių bičių, ir veikia aktyviąjai medžiagai plintant tiesioginio kontakto tarp bičių metu.
Kadangi Tropilaelaps beveik visą savo gyvavimo ciklą praleidžia po uždengtais perais ir retai prisitvirtina prie suaugusių bičių,todėl tradicinės gydymo priemonės turi mažai įtakos.Dėl plonesnio išorinio apvalkalo ši erkė gali būti jautresnė skruzdžių rūgščiai nei Varroa. Norsdirbant su skruzdžių rūgštimi reikia atsargumo, tai yra vienas iš nedaugelio šiuo metu praktiškų būdų sutrikdyti Tropilaelaps gyvavimociklą.
Ši erkė – žymiai judresnė, bet jos kiautas labiau pažeidžiamas
Erkė Tropilaelaps
Ši erkė yra kitokio pobūdžio parazitas. Nors Tropilaelaps ir Varroa
erkės atrodo panašiai ir pasižymikai kuriais bendrais elgsenos bruožais, jos nėra artimos giminaitės. Tropilaelaps
tik galimybei judėti per avilį , patekti į kitas bičių šeimas, žodžiu – transportavimui ir jomis nesimaitina. Tuo tarpu Varroa yra parazitai, gyvenantys ant suaugusių bičių ir mintantys jų
audiniais. Tropilaelaps erkes galima lengvai atskirti nuo Varroa erkių
naudojant 10 kartų didinantį lęšį.Varroa erkės kūnas yra platesnis nei ilgesnis,ji juda lėtai, o Tropilaelaps kūnas yra pailgas ir ši erkė juda
greitai .Šis skirtumas svarbus kovos su jomis strategijai.
Varroa gebėjimas išgyventi ant suaugusių bičių suteikia daugiau galimybių jas paveikti gydomosiomis priemonėmis. Į avilį įdėti akaricidai pernešami ant suaugusių bičių kūnų; ten prie bičių
prisitvirtinusios Varroa erkės susiduria su preparatu ir, tikėtina, žūsta.
Suaugusios Tropilaelaps erkės, būdamos už uždengtų
narvelių ribų, retai prisitvirtina prie bičių –jos savarankiškai juda koriųpaviršiumi. Dėl to bandymai naikinti Tropilaelaps erkes akaricidais, pernešamais ant bičių kūnų, yra iš esmės neveiksmingi. Abi rūšys evoliucionavo atskirai,tačiau išvystė panašias strategijas,
leidžiančias išnaudoti medunešių bičiųšeimas; tai ryškus konvergentinės evoliucijos, kurią lėmė tie patys
ekologiniai veiksniai, pavyzdys.Kadangi Tropilaelaps erkės darnepasiekė Europos ar Šiaurės Amerikos,apie jas atlikta nedaug tyrimų, todėl vis dar trūksta žinių – pavyzdžiui,neaišku, kaip jos plinta tarp bičių šeimų ir koks yra įvairių kontrolės
priemonių veiksmingumas. Žinoma, kad Tropilaelaps (trumpiau vadinamos Tropi) plinta prisikabinusios prieį svetimus avilius nuklystančių bičių, taip pat spiečiant, plėšiant svetimus
avilius ar bitėms apleidžiant lizdą,tačiau kiti plitimo būdai dar nėra
išaiškinti. Šios erkės platina tuos pačius virusus kaip ir Varroa erkės – visų pirma deformuotų sparnų ir juodųjų motininių narvelių virusus, taip pat maišelinio pero bei paralyžiaus virusus.
Gali tekti kovoti su dviem erkėmis
Tropilaelaps erkių galimas plitimas į vakarus ir Lietuvą – nerimą keliantis Europos bitininkams. Šiomis erkėmis užkrėstos bičių šeimos dažnai žūsta greičiau nei paveiktos Varroa erkių. Padėtį sunkina tai, kad kai kuriuose Azijos regionuose Tropilaelaps populiacijos jau rodo atsparumą amitrazui – vienam iš nedaugelio sintetinių akaricidų, vis dar veiksmingų kovojant su Varroa erkėmis.Jei ši erkė pasiektų Europą ar Šiaurės Ameriką, bitininkams gali tekti spręsti problemą, susijusią su dviem parazitinėmis erkėmis, kurioms reikalingos skirtingos kovos strategijos. Tai padidintų darbo sąnaudas, cheminių medžiagų naudojimą ir bendras išlaidas. Dideliuose bitynuose būtinybė vienu metu kovoti su abiem kenkėjais galėtų gerokai padidinti gamybos sąnaudas ir, savo ruožtu, pakelti medaus bei apdulkinimo paslaugų kainas.
Pasitinkant pavojų
Nors Tropilaelaps mercedesae Europoje dar neaptikta, tikėtina, kad ji čia atsiras. Labai svarbu laiku ją aptikti ir tinkamai pasiruošti. Bitininkai turėtų domėtis naujausiais tyrimais, stebėti, ar nėra neįprastų perų pažeidimų bei naujų tipų erkių, ir atsargiai vertinti įvežamas bites, motinėles bei naudotą bitininkystės inventorių.Šalims, kuriose ši erkė dar neaptikta, prevencinis planavimas duos naudos. Tai reiškia inspektorių ir konsultantų švietimą, bitininkų mokymą atpažinti ankstyvus užkrėtimo požymius bei kovos metodų išbandymą vietos sąlygomis dar prieš pasirodant Tropilaelaps erkėms. Varroa destructor istorija yra aiškus įspėjimas: kai invazinė erkė įsitvirtina, visiškai ją išnaikinti praktiškai neįmanoma. Veiksminga kontrolė priklauso nuo informuotumo, operatyvios reakcijos ir bendradarbiavimo tarp mokslininkų, reguliavimo institucijų bei bitininkų bendruomenės.
Kokios galima prieiti išvados?
Tropilaelaps mercedesae kelia vieną rimčiausių kylančių grėsmių pasaulinei bitininkystei,- teigia bitininkas dr.Robertas Owenas. Dėl greito reprodukcinio ciklo, riboto pažeidžiamumo daugeliui įprastų erkių ir gebėjimo išsivystyti atsparumui tai tampa grėsmingu kenkėju. Jei jis ir toliau plis į vakarus, bitininkai netrukus gali susidurti su kova su dviem pagrindinėmis erkėmis vienu metu – kiekvienai iš jų reikės skirtingos strategijos.Geriausia apsauga – budrumas.Tai ir palinkėjimas, paraginimas mūsų bitininkystės žiniasklaidai, bitininkams , turintiems savo internetinius puslapius – skleisti informaciją apie naujas valdymo praktikas, ir bendrus tyrimų rezultatus tarpvalstybiniu mastu. Kuo greičiau pramonė, farmacijos industrija pasiruoš, tuo didesnė tikimybė, kad suvaldys šį žalingą parazitą.
Erkė Varroa destructor
Nuotr. iš Gyeongkuk Nacionalinio universiteto ( Pietų Korėja) stendo , eksponuoto kongrese ,,Apimondia 2025″ Kopenhaga.