Doc. dr. Anželika DAUTARTĖ
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, Kaunas, Lietuva
Žiedadulkės dažnai laikomos „geriausiu pasaulyje maisto produktu“ (Bo bis et al., 2010). Pasaulyje žiedadulkių pagaminama apie 1500 t per metus. Didžiausi gamintojai yra Kinija, Australija ir Argentina (Estevinho, Afon so, & Feas, 2011). Žiedadulkės yra vyriškasis žydinčių augalų dauginimosi pradas, reikalingas apvaisinti augalą. Kiekviena žydinčių augalų rūšis ga mina žiedadulkes. Taip pat tai daro daugelis sodo ir žemės ūkio augalų. Žiedadulkių grūdeliai, priklausomai nuo augalų rūšies, skiriasi forma, spalva, dydžiu ir svoriu. Formos yra įvairios: apvalios, cilindrinės, varpelio, trikampės arba spygliuotos. Esant sausai būsenai dažniausiai tai yra rutu lio arba verpstės formos dariniai, o išbrinkę jie gali turėti apvalų, trikampį, cilindrinį, varpelio formos, erškėčių pavidalo skerspjūvį. Žiedadulkių grūdeliai sudaryti iš trijų substancijų: ląstelės vidus
užpildytas gyva citoplazma. Vidinį ląstelės sienos sluoksnį, intiną, dau giausia sudaro celiuliozė ir pektinas (žr. pav.). Išorinę ląstelės sienelę, eg ziną, daugiausia sudaro sporopoleninas – terpenams priklausanti, azoto neturinti polimerinė medžiaga. Jo cheminė formulė yra C90H130-158O24-44. Jų skersmuo svyruoja nuo 0,01 iki 0,05 mm (Barene et al., 2015). Svoris yra lygus tuzinui ar keliolikai tuzinų mikrogramų. Didžiąją dalį žiedadulkių sudaro pavieniai grūdeliai, jie kartais susijungia su dviem ar daugiau
grūdelių.
Žiedadulkių spalva kartais būna įvairi ir atspindi augalų rūšių, iš ku rių renkamos žiedadulkės, įvairovę (Deveza et al., 2015). Spalvos paprastai būna įvairių atspalvių: geltonos, pilkai baltos, oranžinės, rausvos, žals vos, mėlynos. Kai kurie žiedadulkių spalvos skirtumai priklauso nuo to, ar jos buvo surinktos iš jau atviros dulkinės, ar ne. Bitės paprastai renka žiedadulkes iš to paties augalo, tačiau kartais renka daugelio skirtingų augalų rūšių žiedadulkes.
Bičių surinktos žiedadulkės yra laukuose surinktų žiedų žieda dulkių rutuliukai arba granulės, kurias supakuoja bitės darbininkės, jos naudojamos kaip pagrindinis avilio maisto šaltinis. Žiedadulkių sudė tyje yra paprastas cukrus, baltymai, mineralai ir vitaminai, riebiosios rūgštys ir nedidelis procentas kitų komponentų. Taip pat vadinama bičių duonelė, arba ambrozija, ji laikoma perų akutėse, sumaišoma su seilėmis ir uždaroma su medaus lašeliu. Bičių žiedadulkės yra renkamos kaip maistas žmonėms, turintis teigiamą poveikį sveikatai, fermentacijos procesas daro duonelę daug paveikesnę nei paprastos žiedadulkės. Bitės surenka žiedadulkes iš augalų dulkinių, sumaišo su maža sekreto doze iš seilių liaukų ar nektaro ir sudeda į specialius krepšelius (vadinamus corbiculae), esančius ant užpakalinių kojelių gurbelius. Surinkti žiedadulkes nėra taip paprasta, kaip atrodo (žr. pav.) (Fuenmayor et al., 2014). Bitė pasiekia žiedą, įsikuria ir žvaliai nuskuta žandikauliais ir priekinėmis kojomis miltelių pavidalo žiedadulkes, sudrėkindama medaus, kurį ji atsinešė iš avilio, lašeliu. Bitė kojelių šepetėliais su prikibusiomis prie jų žiedadulkėmis braukia per replių šukas, ir dulkelės lieka ant šukų.Paskui replės sučiaupiamos. Replių apatinio žando plaukeliai nuo šukų dantų įstumia žiedadulkes į gurbelį, ir šukos vėl gali šukuoti dulkeles nuo kojų šepetėlių. Bitė šias šukas naudoja žiedadulkių milteliams valyti nuo savo kūnelio ir kojų skrydžio viduryje. Kai bičių gurbeliai yra pilnai prikrauti, mikroskopinės dulkelės suspaudžiamos į vieną grūdelį arba granulę.
Italijos bitė (Apis mellifera ligustica) nutūpusi ant baltažiedžio barkūno (Melilotus albus) (Ivar Leidus nuotrauka)) Žiedadulkės grūdelio sienelės skersinis pjūvis (struktūra) (G. Lang, 1994, p. 44)
Surinktos žiedadulkės nukeliauja į avilį ir sudedamos į korio aku tes. Tada surinktų žiedadulkių paviršius padengiamas plonu medaus ir vaško sluoksniu – sukuriama bičių duonelė. Bičių duonelė patiria anae robinę fermentaciją ir ją išsaugo susidariusi pieno rūgštis. Bičių duone lė yra pagrindinis bičių šeimos baltymų šaltinis. Žiedadulkių rutuliukai laikomi bičių aviliuose, o ant žemės perinčių rūšių motinėlės saugyklas sukuria medienoje bei purve, pvz., Megachile leachella. Kai žiedadulkių rutuliukas suformuojamas, patelė ant žiedadulkių rutulio uždeda kiau šinį ir užkemša pero akutę. Jis skiriasi nuo lauke surinktų žiedadulkių, nes medunešių bičių sekretas skatina fermentacijos procesą, kai bio cheminiai virsmai suardo žiedadulkių grūdelius ir maistinės medžiagos tampa lengviau prieinamos. Žiedadulkes kaupiančios besiganančios bitės pačios jų nevalgo, nes nustoja gaminti proteolitinius fermentus,
reikalingus jų virškinimui, pradėdamos ganytis. Besiganančios bitės su deda žiedadulkes tiesiai į atviras akutes, esančias tarp perų ir saugomo medaus, sukuria tipišką vadinamosios bičių duonos juostą – medžiagą, kuri yra pagrindinis bičių lervų ir darbininkių maisto šaltinis.
Bitė neša žiedadulkes į avilį. V. Juraičio nuotr.
Besiganančios bitės žiedadulkes atneša į avilį ir perduoda kitoms bitėms darbininkėms, šios savo galva žiedadulkes sudeda į akutes. Surinkdamos ir galbūt pakuodamos žiedadulkes sumaišo su nektaro ir bičių seilių sekretais. Bičių surinktos žiedadulkės yra pagrindinis avilio baltymų šaltinis. Šis pakavimo būdas būdingas Arabijos bičių dailidžių Xylocopa sulcatipes ir X. varipuncta rūšims. Medunešės bitės turi dvigubą pareigą. Jos užprogramuotos rinkti žiedadulkes ir nešti į avilį kaip maistą šeimai, tačiau, dar svarbiau žmonėms, jos taip pat atsakingos už daugiau kaip 80 procentų žaliųjų augalų.
Bitės keliauja nuo žiedo iki žiedo, mikroskopinės žiedadulkių dalelės taip tankiai dengia užsispyrusius mažus kūnus, kad kartais atro dokaip maži geltoni pūkuoti rutuliai. Kai bitė pasiekia kitą žiedą, dalis gyvų auksinių dulkelių perkeliama į tą žiedą ir apdulkinimas atliktas. Norėdama surinkti vieną arbatinį šaukštelį žiedadulkių, bitė visą mėne sį dirba aštuonias valandas per dieną. Kiekvienoje bičių surinktų žieda-
dulkių granulėje yra daugiau kaip du milijonai žiedadulkių grūdelių, o viename šaukštelyje yra daugiau nei 2,5 milijardo žiedadulkių. Viena bičių kolonija per metus surenka nuo vieno iki septynių kilogramų žiedadulkių. Kiekvieną dieną viena šeima surenka 50–250 gramų žiedadulkių. Yra specialūs įtaisai arba žiedadulkių rinktuvai, naudojami žiedadulkėms surinkti, kai bitės grįžta į savo avilius (žr. pav.). Bitės, norė- damos patekti į avilį, priverstos keliauti pro rinktuvą ir praradusios dalį žiedadulkių, lekia atgal surinkti daugiau žiedadulkių.
ŽIEDADULKIŲ SUDĖTIS
Tiksli cheminė sudėtis priklauso nuo augalų, iš kurių bitės renka žieda dulkes, ir gali skirtis kiekvieną dieną, savaitę, šeimose, net tame pačiame bityne, nes nėra dviejų identiškų bičių žiedadulkių pavyzdžių. Atitinka mai bičių žiedadulkių cheminė ir maistinė analizė taikoma tik konkretiems tiriamiems mėginiams ir negali būti ekstrapoliuota mėginiams, su rinktiems kitose vietose ar kitu metu. Jos sudėtyje yra apie 250 medžiagų, įskaitant aminorūgštis, lipidus, vitaminus, makro- ir mikroelementus bei
flavonoidus. Nors nėra konkrečios cheminės sudėties, vidutiniškai čia yra 40–60 % paprastojo cukraus (fruktozės ir gliukozės), 20–60 % baltymų, 3 % mineralų (įskaitant kalcį, fosforą, magnį, natrį, kalį, geležį, varį, cinką, manganą, silicį ir seleną) ir vitaminų (įskaitant vandenyje tirpius B1, B2, B6 ir C, taip pat riebaluose tirpius vitaminus A, E ir D), 1–32 % riebalų rūgščių ir 5 % įvairių kitų komponentų (žr. lent. ir pav.). Bičių žiedadulkių mėginių tyrimas parodė, kad juose gali būti 188 rūšių grybai ir 29 rūšių bakterijos (Black, 2004). Nepaisant šios mikrobų įvairovės, laikomose žiedadulkėse
yra aplinka, panaši į medų, ir jose yra maža mikrobų biomasė.
BIČIŲ SURINKTŲ ŽIEDADULKIŲ PRIVALUMAI
Medicininiu požiūriu joms būdingas grybelio, uždegimo, vėžio slopi namasis, antivirusinis, antibiotinis, antialerginis, antimikrobinis, hepatoprotekcinis, imunostimuliuojamasis poveikis, yra vietinis anestetikas ir moduliuojamasis nudegimų žaizdų gijimo proceso produktas (žr. pav.)
Mažina uždegimą
Bičių žiedadulkių uždegimus mažinantis poveikis buvo lyginamas su vaistų, tokių kaip naproksenas, analginas, fenilbutazonas ir indometacinas, poveikiu. Tyrėjai siūlo jas vartoti esant ūminėms ir lėtinėms uždegiminėms ligoms, pradinėms degeneracinėms ligoms, kepenų ligoms ar toksiškumui mažinti. Küpeli ir kt. (2010) tyrimais nustatė, kad bičių žiedadulkės pasižymėjo reikšmingu uždegimo slopinamuoju poveikiu, kai buvo duodamos pelėms, kurioms nustatyta acetaminofeno sukelta kepenų nekrozė. Maruyama ir kt. 2010 m. ištyrė bičių žiedadulkių, jų vandeninio ir etanolinio ekstraktų poveikį slopinant uždegimą karagenino sukeltai žiurkių kojų edemai. Rezultatai rodo, kad žiedadulkės šiek tiek slopino kojų edemą, o vandeninis ekstraktas beveik neturėjo slopinamojo poveikio. Etanoliniso ekstraktas turėjo stiprų uždegimo slopinamąjį aktyvumą. Tyrėjai siūlo, kad jis gali būti vartojamas kaip maisto papildas ir kaip funkcinis maistas.
Veikia kaip antioksidantas
Naujausi tyrimai atskleidė, kad fermentiniai bičių žiedadulkių hidrolizatai yra naudingi pacientams, sergantiems įvairiomis ligomis, tokiomis kaip vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas ir hipertenzija.
Buvo įvertintos antioksidantų savybės, ir tyrėjai nustatė, kad žiedadulkės pasižymi nepaprastu antioksidaciniu aktyvumu. Jie nustatė didelį oksidacinio streso slopinimą. Tyrėjai netgi teigė, kad bičių žiedadulkių slopinamasis poveikis yra panašus į randamą fermentuotuose maisto produktuose, tokiuose kaip natto, miso, sūris ir actas (Nagai et al., 2005).
Apsaugo kepenis nuo intoksikacijos
Yıldız ir kt. (2013) nustatė, kad kaštonų žiedadulkės apsaugo hepatocitus nuo oksidacinio streso ir skatina kepenų pažeidimų, kuriuos sukelia toksiškumas, gijimą. Žiurkės, turinčios tetrachlormetano sukeltą ke penų pažeidimą, buvo suskirstytos į dvi grupes – viena grupė vartojo dviejų skirtingų koncentracijų (200–400 mg/kg per dieną) kaštonų bičių žiedadulkių, o kitai grupei buvo duotas silibininas, vaistas, kuriame yra
flavonoidų. Tyrėjai nustatė, kad abu gydymo būdai panaikino kepenų pažeidimą, tačiau silibininas sukėlė didelį svorio kritimą ir mirtį dėl stipraus viduriavimo. Šie duomenys rodo, kad bičių žiedadulkės yra saugi silibinino alternatyva gydant kepenų pažeidimus ir gali būti kepenų valymo dalis.
Stiprina imuninę sistemą
Bičių žiedadulkės turi antimikrobinių ir antivirusinių savybių. Tyrimais
įvertinti aštuonių rinkoje įsigytų komercinių bičių žiedadulkių pavyz-
džių biologinis aktyvumas. Visi mėginiai pasižymėjo antimikrobiniu
poveikiu. Staphylococcus aureus buvo jautriausias bičių žiedadulkėms, o
Candida glabrata buvo atspariausias (Pascoal et al., 2014).
Pagalba sergant alergija
Bičių žiedadulkės taip pat gali padėti sergant alergija. Japonijoje atlik-
tas tyrimas (Ishikawa et al., 2008) ištyrė bičių žiedadulkių poveikį masto-
citų, kurie yra svarbiausi sergant įvairiomis alerginėmis ligomis, aktyva-
cijai. Tyrėjai atliko in vivo ir in vitro eksperimentus ir nustatė, kad bičių
žiedadulkės pasižymi antialerginiu poveikiu dėl savo gebėjimo slopinti
mastocitų aktyvaciją, tai turi esminės įtakos esant ankstyvajai ir vėlyva-
jai alerginių reakcijų fazėms.
Maisto papildas
Gyvūnų tyrimai rodo, kad bičių žiedadulkės gali būti vartojamos kaip
vertingas maisto papildas. Tyrimais įrodyta, kad pelių ir žiurkių, še-
riamų žiedadulkėmis, didesnis vitamino C ir magnio kiekis užkrūčio
liaukoje, širdies ir griaučių raumenyse, taip pat nustatytas didesnis he-
moglobino kiekis ir raudonųjų kraujo kūnelių skaičius suvartojus žie-
dadulkių. Bičių surinktos žiedadulkės iš tikrųjų prailgino eksperimen-
tinių gyvūnų gyvenimą. Buvo įvertintas bičių žiedadulkių poveikis 40
Naujosios Zelandijos baltųjų triušių. Triušiai buvo suskirstyti į keturias
grupes, visoms taikoma ta pati dieta. Kiekvienai grupei buvo duotas van-
dens tirpalas, atitinkamai be bičių žiedadulkių arba su 100, 200 arba 300
miligramų žiedadulkių vienam kūno svorio kilogramui. Patelės buvo
poruojamos su nedalyvavusiais tyrime patinais nuo spalio iki vasario ir
nuo gegužės iki rugsėjo. Kiekvieną sezoną 80 triušių gimė kontrolinės
grupės patelėms, ir jie buvo suskirstyti į tas pačias keturias grupes, kad
būtų pradėtas tyrimas. 200 mg žiedadulkių taikymas triušių patelėms
reikšmingai padidino kūno svorį, pastojimo greitį, pieno išeigą ir vados
dydį, pagerino biocheminius kraujo rodiklius. Ta pati bičių žiedadulkių
dozė taip pat reikšmingai padidino triušių jauniklių augimą ir jų išgyve-
namumą iki nujunkymo. Panaši bičių žiedadulkių nauda buvo patvir-
tinta 1994 m. atliktame tyrime, kuriame buvo tiriamos nėščios žiurkės ir
vaisiaus augimas (Attia et al., 2011).
Šie gyvūnų tyrimai rodo, kad bičių žiedadulkės turi didelę maisti-
nę vertę ir veikia kaip papildas gyvūnams, turintiems mitybos trūkumų.
Tyrėjai teigia, kad tai gali būti naudinga, kai skiriama vaikams, kuriems
trūksta apetito arba kurių vystymasis vėluoja, gali padėti netinkamai
besimaitinantiems vaikams ir suaugusiems, ypač prieš ir po operacijos,
atsigaunant esant priklausomybei nuo alkoholio, esant fiziniam ar psi-
chiniam stresui.
Palengvina menopauzės simptomus
2015 m. Vokietijoje atliktame tyrime nustatyta, kad ir medus, ir bičių žie-
dadulkės pagerino pacientų, sergančių krūties vėžiu, menopauzės eigą,
taikant antihormoninį gydymą. Daugiau nei du trečdaliai baigusių tyri-
mą pacientų pranešė, kad pagerėjo jų simptomai. Tyrėjai siūlo, kad bičių
žiedadulkės ir medus gali būti rekomenduojami moterims, kurioms ne-
tiko kitos priemonės, lengvinant menopauzės simptomus. Jie taip pat pa-
žymi, kad meduje ir žiedadulkėse esantys flavonoidai gali užkirsti kelią
krūties vėžiui, pasisako už šių produktų vartojimą moterims, turinčioms
menopauzės simptomų ir problemų dėl krūties vėžio (Münstedt et al.,
2015).
Padeda sumažinti stresą
Bičių žiedadulkių maistinės ir tonizuojamosios savybės pagerina ner-
vų audinių aprūpinimą krauju, stiprina protinius gebėjimus ir nervų
sistemą, kurią gali susilpninti stresas. Tai jas daro vienu iš efektyviau-
sių natūralių streso malšintojų. Tai gali būti labai naudinga žmonėms,
kuriems trūksta energijos, ypač vyresnio amžiaus. Net nedidelės bičių
žiedadulkių dozės, vartojamos ilgą laiką, gali pagerinti nuotaiką ir fizi-
nę ištvermę, sustiprinti norą gyventi. Jos taip pat gali būti kaip vietinis
analgetikas, suteikiantis galimybę palengvinti skausmą, kurį gali sukelti
stresas ar trauma (Komosinska-Vassev et al., 2015).
Skatina gijimą
Bičių žiedadulkės gali būti naudojamos kaip vietinis tepalas, kad pa-
greitintų gijimo procesą, ypač naudingos kaip namų gydymo priemonė
nuo nudegimo. Žiedadulkėse yra kaempferolio, jis slopina fermentų ak-
tyvumą po nudegimo ir sumažina uždegimines reakcijas bei patinimą.
Žiedadulkės padeda pagerinti kraujo apytaką kraujagyslėse, sudrėkina
odą. Uždegimo slopinamasis ir analgetinis flavonoidų poveikis padeda
malšinti skausmą ir užkirsti kelią trombocitų agregacijai. Žiedadulkės
taip pat padeda slopinti infekciją – dėl antimikrobinio aktyvumo žaizda
ar nudegimas greitai gyja (Komosinska-Vassev, 2015). Bičių žiedadulkės
yra puikus daugelio vitaminų ir mineralų šaltinis, todėl jos padeda odai
atrodyti jaunesnei ir švytinčiai. Jos stimuliuoja kraujo tiekimą į visas
odos ląsteles, padeda detoksikuoti kūną, mažina raukšlių atsiradimą ir
pagreitina gijimo procesą.
Parengė VšĮ ,,Žemės trauka”, V. Juraitis