1741 m. Danielius
Gotlibas Zetegastas (Settegast) mokytojas, bitininkystės
puoselėtojas gimė Bartų miestelyje
(dab. Barciany , Lenkija). D. Zategastas baigė Karaliaučiaus
universitetą, ten studijavęs teologijos ir gamtos mokslus, buvo
paskirtas į Priekulės liaudies mokyklą precentoriumi, mokytoju,
kur dirbo 50 metų. Mokė vaikus religijos, vadovavo bažnytiniam
chorui, įsteigė bityną. D.Zetegastas gyveno Prūsijos karaliaus
Fridricho II ,,,Senojo frico” laikais. Karalius skleidė
švietėjiškas idėjas,tarp kitų išleido ir įsaką , kuriuo
skatino ūkininkus plėtoti bitininkystę kaip vieną iš pajamingų
verslų ir gerovės šaltinių. Šios veiklos ėmėsi ir
D.Zetegastas. Jis 1795 m. išleido knygelę ,,Bičių
katekizmas”(,,Bienencathechismus”). 1798 m. išėjo antra
knygelė ,,Bitininkystės žinios ir nauda”.1801 m. išėjo jo
lietuviška knyga ,,Naudingos biczų knygeles….” ..laisvas
lietuviškas vertimas, kuris paplito ir po Žemaitiją, Didžiają
Lietuvą.
1848 m. S. Daukantas Sankt. Peterburge
pakartotinai išleido D.Zetegasto knygą -vadovėlį šiek tiek
sužemaitinęs kalbą, lotyniškomis raidėmis…Knygoje pavartoti
bitininkystės terminai vartojami iki šiol: avilys, bičių motina,
spiečius, perai…Bityną D. Zategastas vadino bičių daržu. Mirė
1813 m. Priekulėje.
~1854 m. gimė Enrikis
Radžiūnas Mažosios Lietuvos ,,gaspadorių “ švietėjas,
rašytojas, vertėjas. Mirė 1916 m.Tilžėje. E. Radžiūnas mokėsi
karalienės mokytojų seminarijoje Įsrutyje (dab.Černiachovskas).
Mokytojavo Tusainiuose, Ragainėje, Naujadvaryje. Rašė straipsnius
ir apie bitininkystę ,,Lietuviškoje ceitungoje”, ,,Keleivyje iš
Karaliaučiaus; ,,Tilžės keleivyje” ir kt. Organizavo kursus savo
bityne. 1882m. išleido leidinį ,,Naudingos bičių knygelės”
išėjo keli leidimai, tarp jų keli ir vokiečių kalba. E. Radžiūno
veikloje nesunku įžvelgti ir socialinį aspektą: norą padėti
Mažosios Lietuvos ,,gaspadoriams” lietuvininkams pažangiau
ūkininkauti, tapti turtingesniais.
1885 m. Jonas Pečkaitis ,
pranciškonų vienuolis, pirmosios Lietuvos bitininkų draugijos
įkūrėjas gimė Naumiesčio apsk. , Rudžių k., Suvalkijos
ūkininko šeimoje.1908 m. baigęs Seinų kunigų seminariją tarnavo
vikaru Lenkijoje. 1914 m. buvo Kretingoje įšventinas į vienuolius
suteikus jam Jeronimo vardą. . Tapęs Kretingos vienuolyno
viršininku jis įkūrė vienmetę bitininkystės mokyklą. 1921 m.
paraše ir išleido vadovėlį ,,Bitininkas”. Redagavo vienuolyno
žurnalą ,,Šv. Pranciškaus varpelis”.Rūpinosi bitininkystės
sklaida netik Kretingoje , bet ir Didžiojoje Lietuvoje. Mirė 1925
m., palaidotas Kretingoje.
Mažojoje Lietuvoje gražiai pradėjusi startą bitininkystė, kaip ūkio šaka, patyrė sukrėtimus ir netektis.Ką ir bekalbėti, jei griuvo miestai ir žuvo žmonės, tai ką jau apie avilius ir bites….
XX amžiuje. Mažojoje Lietuvoje per keletą šimtmečių tos pačios vietos, tarsi kažkieno prakeiktos, gausiai sulaistytos žmonių krauju. Gumbinė, Pilkalnis, Ragainė.
Per Pirmąjį pasaulinį karą ties Gumbine vyko nuožmūs mūšiai. 1914 m. – tarp carinės Rusijos (1 armijos generolas P. Renenkampfas) ir Vokietijos kaizerio (8 armijos generolas M. Pritvicas).
Per Antrąjį pasaulinį karą čia vėl buvo tikra mėsmalė (nacių Imerhorsto įtvirtinimai, sovietų generolo I. Černiachovskio vadovaujamo fronto pėdsakai). Aukos, tarp jų ir civilių, skaičiuojamos 200 tūkstančių, nors statistika ir šiandien dailinama, retušuojama.Per karą daug vietinių gyventojų žuvo. Įvykdytas J. Stalino režimo lietuvininkų genocidas.Likusieji gyvi lietuvininkai, visi buvo prievarta iškeldinti į Rytų ir Vakarų Vokietiją, o jų vietą užėmė naujieji gyventojai iš labiausiai karo nuniokotų Rusijos regionų. Šeštajame dešimtmetyje, kai lietuviams buvo leista grįžti iš Sibiro lagerių ir tremties, jiems buvo draudžiama apsigyventi Lietuvoje. Tuomet daugeliui kaimyninė Kaliningrado sritis tapo naujaisiais namais. Šiuo metu Kaliningrado srityje gyvena apie 10 proc. lietuvių ir lietuvių kilmės gyventojų. Atgaivinamos ir bitininkystės tradicijos, tačiau apie Zetegastą, Radžiūną ir Pečkaitį čia niekas nebeprisimena.
Valentinas Juraitis
Nuotraukose: Emigrantė iš Kazachstano regiono savo sodyboje Dvoriki (Diržkaimis) prižiūri keletą talpių ir erdvių avilių.Tokios konstrukcijos avilių tap pat galima pamatyti ir Rytų Aukštatijos sodybose.