Bitininkystė Mažojoje Lietuvoje

Bitininkystė Mažojoje Lietuvoje

1741 m. Danielius Gotlibas Zetegastas (Settegast) mokytojas, bitininkystės puoselėtojas gimė Bartų miestelyje (dab. Barciany , Lenkija). D. Zategastas baigė Karaliaučiaus universitetą, ten studijavęs teologijos ir gamtos mokslus, buvo paskirtas į Priekulės liaudies mokyklą precentoriumi, mokytoju, kur dirbo 50 metų. Mokė vaikus religijos, vadovavo bažnytiniam chorui, įsteigė bityną. D.Zetegastas gyveno Prūsijos karaliaus Fridricho II ,,,Senojo frico” laikais. Karalius skleidė švietėjiškas idėjas,tarp kitų išleido ir įsaką , kuriuo skatino ūkininkus plėtoti bitininkystę kaip vieną iš pajamingų verslų ir gerovės šaltinių. Šios veiklos ėmėsi ir D.Zetegastas. Jis 1795 m. išleido knygelę ,,Bičių katekizmas”(,,Bienencathechismus”). 1798 m. išėjo antra knygelė ,,Bitininkystės žinios ir nauda”.1801 m. išėjo jo lietuviška knyga ,,Naudingos biczų knygeles….” ..laisvas lietuviškas vertimas, kuris paplito ir po Žemaitiją, Didžiają Lietuvą.

1848 m. S. Daukantas Sankt. Peterburge pakartotinai išleido D.Zetegasto knygą -vadovėlį šiek tiek sužemaitinęs kalbą, lotyniškomis raidėmis…Knygoje pavartoti bitininkystės terminai vartojami iki šiol: avilys, bičių motina, spiečius, perai…Bityną D. Zategastas vadino bičių daržu. Mirė 1813 m. Priekulėje.

~1854 m. gimė Enrikis Radžiūnas Mažosios Lietuvos ,,gaspadorių “ švietėjas, rašytojas, vertėjas. Mirė 1916 m.Tilžėje. E. Radžiūnas mokėsi karalienės mokytojų seminarijoje Įsrutyje (dab.Černiachovskas). Mokytojavo Tusainiuose, Ragainėje, Naujadvaryje. Rašė straipsnius ir apie bitininkystę ,,Lietuviškoje ceitungoje”, ,,Keleivyje iš Karaliaučiaus; ,,Tilžės keleivyje” ir kt. Organizavo kursus savo bityne. 1882m. išleido leidinį ,,Naudingos bičių knygelės” išėjo keli leidimai, tarp jų keli ir vokiečių kalba. E. Radžiūno veikloje nesunku įžvelgti ir socialinį aspektą: norą padėti Mažosios Lietuvos ,,gaspadoriams” lietuvininkams pažangiau ūkininkauti, tapti turtingesniais.

1885 m. Jonas Pečkaitis , pranciškonų vienuolis, pirmosios Lietuvos bitininkų draugijos įkūrėjas gimė Naumiesčio apsk. , Rudžių k., Suvalkijos ūkininko šeimoje.1908 m. baigęs Seinų kunigų seminariją tarnavo vikaru Lenkijoje. 1914 m. buvo Kretingoje įšventinas į vienuolius suteikus jam Jeronimo vardą. . Tapęs Kretingos vienuolyno viršininku jis įkūrė vienmetę bitininkystės mokyklą. 1921 m. paraše ir išleido vadovėlį ,,Bitininkas”. Redagavo vienuolyno žurnalą ,,Šv. Pranciškaus varpelis”.Rūpinosi bitininkystės sklaida netik Kretingoje , bet ir Didžiojoje Lietuvoje. Mirė 1925 m., palaidotas Kretingoje.

Mažojoje Lietuvoje gražiai pradėjusi startą bitininkystė, kaip ūkio šaka, patyrė sukrėtimus ir netektis.Ką ir bekalbėti, jei griuvo miestai ir žuvo žmonės, tai ką jau apie avilius ir bites….

XX amžiuje. Mažojoje Lietuvoje per keletą šimtmečių tos pačios vietos, tarsi kažkieno prakeiktos, gausiai sulaistytos žmonių krauju. Gumbinė, Pilkalnis, Ragainė.

Per Pirmąjį pasaulinį karą ties Gumbine vyko nuožmūs mūšiai. 1914 m. – tarp carinės Rusijos (1 armijos generolas P. Renenkampfas) ir Vokietijos kaizerio (8 armijos generolas M. Pritvicas).

Per Antrąjį pasaulinį karą čia vėl buvo tikra mėsmalė (nacių Imerhorsto įtvirtinimai, sovietų generolo I. Černiachovskio vadovaujamo fronto pėdsakai). Aukos, tarp jų ir civilių, skaičiuojamos 200 tūkstančių, nors statistika ir šiandien dailinama, retušuojama.Per karą daug vietinių gyventojų žuvo. Įvykdytas J. Stalino režimo lietuvininkų genocidas.Likusieji gyvi lietuvininkai, visi buvo prievarta iškeldinti į Rytų ir Vakarų Vokietiją, o jų vietą užėmė naujieji gyventojai iš labiausiai karo nuniokotų Rusijos regionų. Šeštajame dešimtmetyje, kai lietuviams buvo leista grįžti iš Sibiro lagerių ir tremties, jiems buvo draudžiama apsigyventi Lietuvoje. Tuomet daugeliui kaimyninė Kaliningrado sritis tapo naujaisiais namais. Šiuo metu Kaliningrado srityje gyvena apie 10 proc. lietuvių ir lietuvių kilmės gyventojų. Atgaivinamos ir bitininkystės tradicijos, tačiau apie Zetegastą, Radžiūną ir Pečkaitį čia niekas nebeprisimena.

Valentinas Juraitis

Nuotraukose: Emigrantė iš Kazachstano regiono savo sodyboje Dvoriki (Diržkaimis) prižiūri keletą talpių ir erdvių avilių.Tokios konstrukcijos avilių tap pat galima pamatyti ir Rytų Aukštatijos sodybose.

Autoriaus nuotr.