Daugelis mūsų šalies bitininkų dar nespėję vieni pradėti, o kiti užbaigti medkopio darbų susirinko Antazavė dvare, Zarasų rajone į XLV ( 45) bitininkų šventę.
Atidarydamas šventę europarlamentaras, Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Juozas Olekas pasidžiaugė, kad sinoptikų –prognozuotojų įžvalgos ne visiškai pasiteisino, šventę pasitiko gražūs giedri orai, ir tik vakarop prapliupo vasarišku dosniu lietumi.
Čia Antazavės dvare (Zarasų r.) jaukioje aplinkoje prie puikiai restauruotų rūmų suvažiavo visi , kas neabejingi bitininkystei. Ir mūsų išrinktieji ir paskirti vadovai vadovauti šalies ūkiui taip pat yra bičių draugai. Štai Juozas Olekas yra ketvirtos kartos bitininkas, o šventėje dalyvavęs Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, kaip jis pažymėjo, jo tėvas buvo bitininkas ir nuolat dalyvaudavo bitininkų šventėse. Taigi, visada galime surasti, kas mus jungia. Sąsajų, su mūsų mažaisiais sparnuotaisiais draugais mes galime atrasti kiekvienas.
Žvelgiant į bitininkų veiklos panoramą, reikia pažymėti, kad pastaraisiais metais įsisavinant ES ir Lietuvos respublikos mokesčių mokėtojų lėšas, šalies bitininkų techninis aprūpinimas ženkliai pagerėjo. Tik apsnūdėliai, nesugebėję parengti paraiškas, lengvatinėmis sąlygomis neįsigijo naujo modernaus medsukio, atakiavimo staklių, ar kitos įrangos. Gal būt todėl per 10 tūkst. Lietuvos bitininkų būrys, tiek dabar pas mus yra prižiūrinčių bites, surenka medaus žymiai daugiau, negu jį galima realizuoti vidaus rinkoje. Medaus realizavimo sunkumas ypač jaučiamas šiais metais.
… Apėjau Antazavės parką, kur palapinių ir mugės miestelyje susirinko ir bitininkystės įrangos pardavėjai, medaus ir bityno produktų gausa, visur šventiška pakili nuotaika. Nes džiugu ištrūkus iš bityno vienumos, kasdienybės rutinos, susitikti senus draugus ir pabendrauti.
Kažkas iš bičiulių šventę pavadino bitininkų atlaidais…, ir pasakė gryną tiesą.
Šventės generalinis rėmėjas – įmonė ,,Wilara”, šalia jos mugėje dalyvavo solidi verslo įmonių puokštė: UAB ,,Bičių korys”, tarptautiniu mastu pripažinta estų bitininkystės įrangos gamintoja ,,Asten Honey” ,latvių prekybos įrangos atstovai ir kiti.
Mugėje sustoję pusračiu, susitikus seniems draugams užsimegzdavo ir diskusijos ir buvo išsakomos įvairios nuomonės, kurių negirdėti būtų skaitytojų ir rinkėjų neįvertinimas. Keletą jų paminėsiu.
Pasidžiaugdami tuo ką turime, savikritiškai vertina situaciją: švenčių apimtis ir lankomumas tolydžio mažėja. Dar netenka liūdėti , kad tai vyksta ne geometrine, ir ne aritmetine progresija žemyn. Lankomumas ypač svarbus mugės dalyviams, kurie nori parduoti daugiau, pristatyti savo paslaugas platesnei auditorijai. O juo jų dalyvavimo nemažai priklauso ir šventės turinys. Reikia tikėtis, kad po pandemijos COVID 19 vėl atsigausime.
Ir vėl ant diskusijų stalo paskleidžiama kortų kaladė: kokia turėtų būti šventės koncepcija? Kas šiandien bus koziriais -,,būgnai”, ar ,,čyrvai”?Apie tai dalijosi mintimis daugelis. Tarp jų avilių gamintojas iš Pasvalio Tomas Jasiukėnas, prisiminė šventę prie Karklės, kuri vyko pajūryje , netoli Klaipėdos. Iš didmiesčio užplūdo gausybė medaus smaližių. Tai galbūt šventes reiktų rengti prie didžiųjų miestų. Jam pritarė ir latvių, gausiai dalyvavę įrangos prekybos atstovai. Visgi neturime pamiršti dar vieno šventės tikslo, kad tai yra bitininkų bendruomenės susitikimas su visuomene.
Šios šventės vienas organizatorių, Laimonas Galvonas sakė, kad ši diskusija neturi pabaigos, visaip galvota ir visaip bandyta. Šio bitininko nuomone – svarbu propaguoti gražius Lietuvos provincijos regionus, kokia yra ir jo gimtoji Antazavė. Jeigu rengsime mieste, gal ir daugiau, pirkėjų ir prekeivių susirinks, tai ir saviems neliks šventės, neliks bitininkystės specializuotų paskaitų, idėja bus išskaidoma.
Kituose pokalbiuose buvo aptarinėjamos kitos temos. Štai mūsų bitininkystės flagmanai Gražina ir Gediminas Skardžiai mugėje sutiko Aleksandrą Pupkevičių – užsimezgė pokalbis. Rimtautas Ardavičius į šventę atvyko su jaunėliu sūnumi. Šie bitininkai, prižiūrintys daugiau nei po 1000 bičių šeimų, surenka daugiausia medaus, sumoka daugiau ir mokesčių. Jų rūpesčiai kiek kitokie. Didžiųjų ūkių bitininkų nuomone yra neteisinga bičių ūkį priskirti eilinei ūkio šakai, kaip kokiai nors pramonės šakai, kaip dabar vertina bitininkus ir vykdo Žemės ūkio ministerija..
Bitininkystės ūkis yra ypatingas jau nekalbant, kad atlieka augalų apdulkinimo darbą, saugo ekologinę pusiausvyrą. Pažvelkime, kokia yra pažangiausių šalių praktika. Supriešindami didžiuosius ir smulkiuosius bitininkus, kai vieniems cukrus kompensuojamas, o stambiesiems ne. Reikia siekti, kad kaip ir kitos šalyse būtų įvestas paramos priemoka už kiekvieną bičių šeimą, bitininkai remiami už augalų apdulkinimą ir t.t. Tai ne tik šiandieninės žemės ūkio politikos, bet daug platesnis ekosistemų išsaugojimo klausimas.
Ši šventė pasižymėjo paskaitų įvairove, buvo pakviesta jaunų gal kiek nepatyrusių lektorių, tačiau jie pasiūlė naujų temų ir naujų vertinimų.
Rašant paskutinį sakinį noriu pasidžiaugti, kad šventė buvo graži, turininga, pavyko. Mes, šventės dalyviai, svečiai, esame dėkingi Zarasų bitininkų draugijos nariams ir visų pirma Jūratei ir Laimonui Galvonams, kurie deramai perėmė estafetę iš Ukmergės bitininkų draugijos rengėjų Kazėnų šeimos, pernai surengtos Smetonos dvare. Dėkojame buvusiam LBS prezidentui Sigitui Useliui, atlikusiam daug koordinacinių darbų ir visiems, kurių įnašas plika akimi nebuvo matomas, bet svarbus ir reikšmingas.
Valentinas Juraitis
Vilniaus bitininkų susivienijimo narys
Autoriaus nuotr.
…bitininkai neabejingi 200 peržiūrų ir +28 komentarų str. pabaigoje
Valentinas Juraitis
Apie gražią bitininkų šventę Antazavėje įdėjau inf.
ir daug dalyvių atsiliepimų, matyt, kad yra neabejingi…https://bitynai.lt/bitininku-sventei-xvl-45-antazaveje…/
Jau mano tėvelis tik iš aukštai stebi šventę, už jį, tikiuosi, mišiose bendruomenė pasimeldė, kaip ir už kitus. 30metų jis vadovavo Marijampolės bitininkų draugijai, visad dalyvavome šiose šventėse, jos programose.
Šiaip tai pritariu sakantiems, kad šventė buvo Lietuvos pakraštyje. Daug kam toli važiuoti. Man iš Kauno tai dar dar… O kas žemaitijoje gyvena tai trenktis 4 val. iki šventės tai nesąmonė. Kitas dalykas šventė turėtų būti ne tik bitininkams, bet ir visiems žmonėms. Be to tarp jaunų žmonių medaus produktai yra visiskai nepopuliarūs. Vadinasi reikia populiarinti ir daryti šventę prie didelių miestu tokių kaip Vilnius ar Kaunas. Reikia didelės masės žmonių. Kas šiaip sau važiuos į užkampį?
Mantas Sriubas Švintes būva ir Žemaitijaj – tai kų tadu aukštaičiams daryt? Visiems idealu nebūna.
x
Mantas, atstumas žmonėms nėra kliūtis, kai yra juos sudominę „kabliukai”
x
Populiariausias bendraautoris
Šių metų šventė man pasirodė mažiau mąsiškesnė nei prieš tai vykusios. Ir prekybininkų buvo mažiau. Bitininkai nebegali parduoti medaus, tai turbūt nebe šventės jiems galvose
x
Domas, pasižiūrim, kas darosi pajūryje, oro uostuose, kavinėse ir restoranuose ir kokios minios plaukė į kitus tą patį savaitgalį vykusius renginius. Žmonės pinigų turi
x
Žmonės pirko bilietus į šventę, kuri kaip ir vyksta dvi dienas. 90% prekybininkų jau pirmą dieną apie 17val buvo susipakavę arba pradėję pakuotis daiktus. Atvirai pasakysiu, kad tokio bajerio kai prekybininkai išvažiuoja praėjus 2/3 pirmos dienos mugės dar niekur neteko matyti, o ką jau kalbėti apie sankcijas už susipakavimą ankčiau laiko.. tai standartiškai griežtai draudžiama ir baudžiama organizatorių visur užsienyje ir net Lietuvoje.
Šventės vieta patiko.
x
Verslas turi dirbti ir uždirbti, o ne krapštyti nosį. Ar pats augintum motinas, jei niekas nepirktų?
x
San Dra kas dirba, tas uždirba.
x
Rožiniuose bobučių sapnuose. Dirbk kiek nori ir ką nori – jei niekas neperka, tai ir neuždirbsi. O kad galėtum taikyti sankcijas, turėtum prisiimti ir įsipareigojimus – visų pirma, turėtum užtikrinti pirkėjų srautus.
x
Arvydas Mockevicius cia tamsta apie LIETUVA , OHO , NEZINOJAU …
x
Arvydas Mockevicius jo dar pradėk taikyti sankcijas kažkokias tai nebus išvis jokių prekybininkų. Sveiko proto reikia turėti. Pačiam gal sankcijų reiktų
Arvydui Mockeviciui. nusiramink, yra du dalykai, bitininkų ar miestiečio.jai bitininkų, tai normalu, jei mestiečio, tai totali šikna
.
x
Arvydas Mockevicius Bet sutik, Arvydai, kad pačių bitininkų sekmadienio rytą Antazavėj bebuvo pora desėtkų
Albinui, o ką ten veikt sekmadienio rytą?
x
Albinas Maslauskas tai ir šeštadieniais nebebus jei taip toliau bus..
x
Prekybininkai žino patys, kiek jiems būt. Kam ko reikėjo, nusipirko dieną.
Tačiau naktinis stalų atėmimas iš bitininkų – tai kažkas tokio, ko neteko dar matyt, „net Lietuvoje”.
Nesvarbu, kad stalai apkrauti valgiais, bitininkai bendrauja, lietus lyja – stalus būtinai reikėjo susirinkt „iki 24:00”. Įdomu iš kur naktinių darbininkų rado. Ir kur juos naktį vežė, kas ten juos priėmė?
Labai viskas labai gerai paruošta daug erdvės puikiai praėjo šventė
· · Ivanas Bedrovas
Labai šauni šventė,ačiū organizatoriams.
· · Darius Butkus
O kas midaus čempionatą laimėjo?
· · Jurga Kaminskaite – Gaigaliene
Labai slogų įspūdį palikusi vieta… Po ruzkiu naštos neatsigavęs Lietuvos pakraštys, pilki seni daugiabučiai, nutriušę medinukai tiesiog verkia darbščių rankų ir šviesos, kuri apleido Zarasų kraštą. Naujai euroremontu paklijuotas dvaras net is tolo nemate Vilniaus paveldo klerkų, visdelto toj nykynej švietė kaip saulė. Galejai dvare rast švarą, pavėsį ir vandenį per tokią kaitrą, organizatoriams niekaip nedašuto ką ir kada organizuoja. Dalyviai iki skausmo tie patys, vietiniai nelabai susiprato , kad gali dalyvauti , save ir savo verslus parodyt, pagirdyti ir pavalgydinti svečius . Ši šventė niekada netaps Kaziuko muge, bet ORGANIZUOTI irgi yra darbas, jei nemokat neuzsiimkit, Olekas juk turi patirties ir pirmininkas, tegu uzsiima is emes , nes dabar tai karalius nuogas….
- Petras Joneliūnas
- Jurga Kaminskaitei – Gaigalienei
bičiulė Jurga išsako gal kiek kaunietišką – juodašimtišką požiūrį. Kaunietišką, kur verslas, spekuliacija stipriau pažengusi į priekį.
Palyginti su kai kurių Kauno verslininkų namais, tie Smetonos ar Pliaterytės dvaro rūmai, šiandien atrodo gan kukliai. Prisiminkime, verslius kauniečius mezgėjus kai jie per , ,,perestroiką” iš valdiškų įmonių vogtų siūlų, su megztiniais kalė pinigą Rusijos turguose…
Apskritai mūsų dvarai, palyginti su vakarietiškais – vokiškais ar pranc. – kuklūs kaip kukli ir Lietuva.
Antazavės dvaro rūmams priekaištų neturiu. Puikiai padaryta. Tik bėda ta, kad per medžius nesimato vaizdo į šalia esantį ežerą. Aplink. ministerijos Saugomų teritojujų tarnyba vadinama ,,baškytės kontora” net nekelia klausimo, nesirūpina kraštovaizdiu, kad mūsų ežerai apžėlė krūmais, per juos nematome M.K. Čiurliono apdainuoto Raigardo slėnio, Ladakalnio, Moletų ežerų.. Tuos medžius reikia iškirsti.
… O Bitininkų šventė buvo kukli, bet gera. Reikėtų pagalvoti apie gaudesnį bendravimą tarp pačių šalies draugijų. dabar per lietų visi sėdėjo atskirai už savo stalų ir gėrė savo midų ir savo naminę..
Jurgai Kaminskaitei – Gaigalienei. jei ne ruskis tai dar ir dabar po molynus klampotum. Isverstaskurei dabar ant rusu varo o prie ruso gyveno ir dziugavo.
Jurga Kaminskaite – Gaigaliene
neesi vertas Vytauto vardo netikeli
Jurga Kaminskaitei – Gaigalienei ko čia viešai pikstates suaugę žmonės?
Arčiau miestų rengt – galutinai komercializuotis ir pavirst medaus muge A LA KAZIUKAS rugpjūty – prarast šventę žmonėms draugaujantiems su bitėmis.
Kaziuko nereikia, bet taip pat nereikia pamiršti, kad kiekvienas pardavėjas kartu yra ir šventės rėmėjas. Kad rėmėjas galėtų skirti paramą (kad ir susimokėti už prekybos vietą), jis turi generuoti pajamas, t.y. turėti pakankamą kiekį perkančių ir būti suinteresuotas kitąmet vėl dalyvauti. O kai niekas nieko neperka ir tenka su šviesa susipakuoti daiktus…
Pritariu, kad reikia arčiau miestų rengti šventes. Mano nuomuonė Antazvę parinko du žmonės?
· · Ivanas Bedrovas
L