Bičiulių mindauginės Stumbriškyje + video

 Trumpą sveikinimo kalbą  bičiuliams pasakė  sodybos šeimininkas Linas Kazėnas

Bitininko kasdienybė  –  tenka dirbti  vienumoje drauge su bitėmis. Trūksta  gyvo bendravimo su kolegomis. Ir  tik retkarčiais pavyksta  susitikti su profesijos bičiuliais – šventėse,  konferencijose, kurių  organizuojama ne  taip dažnai.  Gal todėl   bitininkai  daug  neplanuodami, neorganizuodami  – ekspromtu kartais  susirenka pabendrauti  mažesniuose būreliuose.  Tuo pačiu  atvykę pasidalija praktinėmis žiniomis, pasiskolina   trūkstamos įrangos  ir kitų mažmožių,  kurių  prireikia kasdieniniame darbe.

Neseniai toks  Aukštaitijos  bitininkų suėjimas   įvyko  Stumbriškėse, Panevėžio r., Lino  Kazėno bitininkystės  sodyboje – vienkiemyje.

Linas Kazėnas -Ukmergės bitininkų draugijos pirmininkas – savo gausų  bityną  yra paskleidęs po Kauno, Ukmergės , Panevėžio rajonus, o Stumbriškyje  – vienas  iš  bityno padalinių.

Sodybos šeimininkas  kruopščiai pasiruošė  sutikti svečius,  nupjovė žolę  dideliame sodybos plote, kurią supa miškai. O svečius priėmė savo  erdviame kilnojamame paviliJone.

Šį  paviliJoną,  sumontuojamą iš  atskirų  medinių  blokų, dažnai galime pamatyti Kaziuko mugėje Vilniuje šalia Katedros. Linas džiaugiasi savo kūriniu dar ir dėl to , kad  erdvų namelį  jis  gali vienu sykiu nuvežti į bet kurią mugę ir parduoti  nemažai medaus.

Norėdamas  paįvairinti pokalbį, o gal ir išprovokuoti  svečių diskusiją jis surinko iš sodybos pakampių gal dešimties rūšių senų Dadano avilių. Visi šie aviliai  priklauso  šeimai… dar nuo senelio,  tėvo bitininkavimo laikų, kurių seniausiam aviliui  apie 80 metų. Kažkas pajuokavo, tai eksponatai,  laukiantys ,,krosnies“, Linas jų   jau nebe naudoja.

Dadano – latviškas, keletas rūšių  įvairių laikotarpių lietuviškų, pora lenkiškų, kurie panašūs  į varšuvinius, bet išmatavimai – kitokie. Tai jau – istorija. Bičiuliai  siūlė Linui šiuos avilius  išsaugoti, surasti jiems pastogę, nors  bičių ūkyje -kiekvienos patalpos brangios, nes ir šiandieninės  įrangos – apstu. Kur dėti  senąją, nenaudojamą bitininkystės įrangą – šį klausimą sau kelia dažnas bitininkas.

Bet praeis  metai, kiti ir šis paveldas  pranyks. Štai švedų pavyzdys, kadaise jie savo sodybose roges pavertė gėlynais po atviru dangumi, pripylė žemių, prisodino gėlių. Prabėgo metai , rogės supuvo, ir dabar  senas vežėčias  paveldui perka iš Lietuvos, Latvijos, Estijos.

Aš, pavyzdžiui, Trainiškių kaime Ignalinos rajone aptikau 7 nenaudojamus varšuvinius avilius, sena bičiulis atidavė, parsivežiau į savo bityną, papuošiau aplinką, kitaip – jie būtų iškeliavę į krosnį,

Aukštaitijoje  Kazlo   įkurtas Senovinės bitininkystės muziejus, po rekonstrukcijos, įsisavinęs 2 milijonus eurų  ir atsinaujinęs, išplėtęs pastatus, pakeitė savo pavadinimą ir tapo Bitininkystės muziejumi ( be senovės – pavadinime). Ar  tai  nauja įstaigos veiklos  kryptis? Muziejus yra parengęs originalių eksponatų salę, bet  rinkti ir saugoti  bitininkystės paveldą iš  visos Lietuvos – vargiai ar turės pajėgumų.

Viena išeičių, patiems susirūpinti savo paveldu, juk mėgstame didžiuotis, kad esame kelintos kartos bitininkai. Patikslinus, papildžius  taisykles , gal ir NMA atsirastų  eilutė paramai, už paveldo saugojimą?

Kadangi renginys vyko  likus vienai dienai iki mindauginių (Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos liepos 6-osios),  renginyje nusiteikta šventiškai,  nebuvo  rimtų , problemiškų bitininkystės pokalbių, pagrindinė  rutuliojama mintis –  aklai nepasiduoti  madoms, savo ūkyje vadovautis  sveiku protu, neskubėti keisti   avilių į  naujas rūšis, o  bičių rases rinktis pagal medunešio laukus, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje medingųjų augalų  plotai  skirtingi.       

Draugiškoje užstalėje  buvo  daugiau  pajuokavimo, dainų, grojimo akordeonu. Buvo ragautas pasvalietiškas alus. Ir , svarbu, buvo išvengta apkalbų, nes alus padėjo net ir skirtingas nuomones, požiūrius turinčius –  draugiškai pabendrauti pabendrauti.

Valentinas Juraitis

 Grupė  bičiulių  Stumbriškyje

 Diskutuojant prie latviškų, lenkiškų ir lietuviškų Dadano avilių

Ekspozicija bitininkystei Pasvalio krašto muziejuje

Stripeikių bitininkystės muziejus iki rekonstrukcijos 2005 m.

Valentino Juraičio nuotr.