Praėjusią savaitę sostinėje ,,Kampo” viešbutyje dvi dienas vyko Šiaurės – Baltijos šalių bitininkų tarybos konferencija, o jos išvakarėse Skandinavijos šalių atstovai lankėsi Trakų neįgaliųjų užimtumo centre, kur susipažino su lietuviško bitininkavimo pavyzdžiais, atributika.
Šiaurės – Baltijos šalių bitininkystės taryba vienija didžiausią narių skaičių turinčias bitininkų asociacijas iš 7 valstybių: Suomijos, Danijos, Švedijos, Norvegijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Mūsų šalies bitininkams atstovauja Lietuvos bitininkų sąjunga. Dalyviai susitinka kasmet vis kitoje šalyje.
Šį kartą – Lietuvoje, Vilniuje ir Trakuose.
Renginys buvo kompaktiškas, subūręs per 50 įvairių šalių bitininkus praktikus, mokslininkus, verslininkus. Iš Lietuvos pranešimus padarė bitininkystės , veterinarijos, medicinos atstovai Deividas Kliučinskas, prof. dr.Sonata Trumbeckaitė, dr. Laima Blažytė-Čereškienė, Juozas Olekas, Stasys Pliuskys. Dar daugiau pranešėjų buvo iš Skandinavijos šalių.
Pranešimai buvo trumpi dalykiški, saikingai ir konstruktyviai iliustruojantys teiginius ekrane. Tad dauguma dalyvių spaudinėdami išmaniuosius telefonus fiksavo informaciją, kad ją išsinagrinėtų, atidžiau analizuotų būdami namuose.
Kai ekrane pasirodydavo Baltijos regiono žemėlapis – akivaizdžiai pamatydavai, kad Lietuva ir kitos pabaltijo sesės Latvija ir Estija jau yra naujoje šeimoje.
Žemėlapyje matant geopolitinį pokytį, kuriame jau gyvename daugiau nei trisdešimt metų ( imtinai nuo 1990 m.) Trys postsovietinės šalys estai latviai ir lietuviai palaipsniui įsijungia į naują gyvenimo ritmą ir kitas bendravimo taisykles, patirdami laimėjimus ir praradimus ypač ginant savo rinką ir savus interesus.
Žvelgiant į žemėlapį pagalvoji: būtent šios trys respublikos yra labiausiai užgrūdintos ir labiausiai nukentėję, pergyvenusios santvarkų pasikeitimus,
Konferencijose Vilniuje prisistatant viso regiono bitininkų organizacijoms akivaizdžiai pamatėme, kaip savo interesus moka ginti Alandų salyno bitininkai, kur dirbamos žemės ūkio plotai riboti: uždara teritorija apsupta jūros, šiandien gyvena be varroa erkių. Jie vidutiniškai iš avilio ( bičių šeimos) surenka tik 5 kg medaus., nes Alandų salynas – faktiškai ant akmenų , medunešio plotų mažai ( nuotraukoje karvės ganosi pamiškėse ant akmenų), todėl medaus kilogramo kaina 20 eurų ir to medaus trūksta. Moka ginti savo rinką , ir nepriima palyginti kokybiško ukrainietiško medaus pvz.už 1, 30 euro. (Nuotr. iš albumo ,,A Baltic Archipelego Aland”)
Kitų Skandinavijos šalių atstovai pasidalijo patirtimi kaip kovoti su varroa erkėmis vis mažiau naudojant ,,juodosios chemijos”. Danijos atstovai parodė saugų ir perspektyvų kelią naikinti erkes oksalo rūgštimi. Dalyviai išgirdo apie išsamius švedų, danų, norvegų bičių selekcinio darbo pasiekimus, apie bitininkystės patarėjo pareigybės šalyje įsteigimo naudą.
Apie medinguosius augalus plečiant medunešio plotus ir ilginant medunešio laikotarpį buvo pateikti gėlių ir medžių sąrašai, bei apskaičiavimai, kiek nektaro ir žiedadulkių galima surinkti iš šių augalų.
Galbūt dėl laiko stokos simpoziumo metu neužsimezgė gyvesnės diskusijos, tokios, kaip pas mus Lietuvoje tarp bitininkų įprasta. Ir nebuvo tam laiko ne ir tik dėl tobulesnio anglų kalbos žinojimo, ar temperamento. Tačiau jau pats gyvas susitikimas, kas kokiomis problemomis domisi ir kokia kryptimi dirba, suteikia galimybe pratęsti bendravimą.
Skirtingas ir mentalitetas , gyvenimo ir pragyvenimo sąlygos šiapus ir anapus Baltijos.
Man kalbantis su konferencijos dalyviais lietuviais ir pats bendraudamas su užsienio pranešėjais pastebėjau, kad skandinamai koncentruojasi į siaurą problemos sprendimą, ir tolesnė jos raida nedomina:. Mes, suprask, savo darbą atlikome ir perduodame estafetę kitiems. ,,Skandinavų vakariečiai” , kaip, kad mes ,,postovietikai” nediskutuoja amžino klausimo – ,,ką daryti?” Pas juos , regis, viskas jau padaryta… Iš tikro taip nėra. Ir tai yra iliuzija, būdinga šalims metropolijoms, kurios valdė ir valdo kolonijas …
Šiandienis laikas kitoks. Skandinavai negalės ilgai gyventi savo sukurtame gerovės skritulyje, jau dabar turi nemažai problemų su emigrantais, kur jie tikėjosi, kad nuolankiai dirbs už nedidelį atlyginimą ir nieko nereikalaus…
Štai kad ir Europos medaus rinkos apsauga. Šioje konferencijoje LBS prezidentas, europarlamentaras Juozas Olekas ES Medaus direktyvos projektą, kuris palies visus be išimties. Taip pat apsaugant medaus rinką vyksta nelengvos derybos, kaip reguliuoti Kinijos medaus srautus. Kiniečius sustabdyti sunku,nes jie, taip pat gali nepriimti europietiškų prekių į savo didžiulę rinką. Argentina, Ukraina ir kitos šalys įveža medų , tai atsiliepia ir atsilieps visų , tarp jų ir skandinavų regiono, bitininkų gerovei.
Šio simpoziumo organizatoriai : J. ir L. Galvonai, S. Uselis, P. Chodkevičius paminėjo, kad pranešimų medžiaga bus surinkta iš dalyvių ,,atminties raktelių ” ir paskelbta vienu dokumentu, ir pasiektų kiekvieną besidomintį bitininką.
Džiugu, kad renginio rėmėjais yra privačios įmonės UAB ,,Bičių Austėja” (S. Uselis), UAB ,,Medicata” ( S. Vasiliauskas) ir Trakų neįgaliųjų užimtumo centras ( J. Norinkevičius) ir visi pranešėjai, kurie dalyvavo renginyje, dalijosi savo įžvalgomis .
Baltijos šalių bitininkų bendradarbiavimas, tikėkime, taps dar glaudesniu, nes 2025 metais pasaulinis ,,Apimondijos” kongresas, įvyks kaimynystėje – Danijoje.
Valentinas Juraitis
Trakų neįgaliųjų užimtumo centreLBS prezidentas, europarlamentaras Juozas Olekas supažindino su ES Medaus direktyvos projektu Pertraukos metu