Dr. Laima Blažytė-Čereškienė ir INSIGNIA-EUkonsorciumas
Intesyvėjant žemės ūkiui, didėjant pramoninės gamybos pajėgumams, kur vis daugiau panaudojama pesticidų, mineralinių trašų, didėja aplinkos tarša labai svarbu išsaugoti balansą arp leistino ir neleistino. Siekti kad būtų gaunamas geras derlius ir nebūtų beatodairiškai teršiama aplinka.
, 
Silikoninės apyrankės dedamos į avilį rinkti oro užterštumo mėginiams
Medunešės bites yra puikūs bioindikatoriai, nes gamtoje surenka ne tik nektarą ir žiedadulkes, kurias jos naudoja maistui, bet ir augalų ligų sukėlėjusbei nebiologines medžiagas, tokias kaip pesticidai ar ore esančias teršalų daleles, kurios sandėliuojamos ir kaupiamos bičiųavilyje. Pradiniame projekto INSIGNIA (INSIGNIA-bee; https://www.insignia-bee.eu/) etape, kuris vykdytas 2018-2021 m., parengtostyrimo gairės su protokolais, kurie buvo išbandyti devyniose šalyse. Į tyrimą įjungti piliečiai-bitininkai, kurie pesticidų stebėjimui panaudojo savo laikomas medunešių bičių šeimas.
ES suplanavo tęstinį projektą, konkursą laimėjo jau esantis konsorciumas INSIGNIA, todėl 2021 m. gruodžio 17 d. oficialiai pradėtas naujas projektas (1 pav.). Naujasis projektas vadinamas: „Parengiamieji veiksmai aplinkos taršos stebėsenai panaudojant medunešes bites”, sutrumpintai – „INSIGNIA-EU”. INSIGNIA-EU konsorciumą* sudaro 13 organizacijų partnerių (visi jie yra pirminės INSIGNIA komandos nariai), įsikūrusių dešimtyje skirtingų Europos šalių (Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Graikijoje, Italijoje, Latvijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje).
INSIGNIA-EU projektas bus vykdomas 30 mėnesių, o jo bendras biudžetas sieks apie 5 mln. eurų. Pagal pirminio projekto metu parengtas INSIGNIA gaires bus imami mėginiai pesticidams ir žiedadulkių botaninei kilmei nustatyti, tačiau naujoji mėginių ėmimo programa yra daug platesnė ir bus išplėsta, įtraukiant kitas taršos formas, su kuriomis susiduria medunešės bitės, pavyzdžiui, oro teršalus (įskaitant policiklinius aromatinius angliavandenilius ir lakiuosius organinius junginius), sunkiuosius metalus, mikroplastiko ir kietąsias daleles.
2022 m. sausio 19 d. įvyko virtualus pradinis susitikimas, kuriame dalyvavo konsorciumo nariai, Europos komisijos Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos generalinių direktoratų atstovai, Europos Parlamento nariai ir kelių ES agentūrų, įskaitant Europos maisto saugos tarnybą, atstovai. Susitikimą vedė Aplinkos generalinio direktorato atstovas VujadinasKovacevičius.
Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narys Martinas Hojsikas pabrėžė, kad Europos Parlamentas visapusiškai remia šį plataus masto aplinkosauginį tyrimą.
INSIGNIA-EU konsorciumo nariai skaitė pranešimus, kuriuose pristatė planuojamas aštuonių projekto darbo paketų programas. Ypač daug dėmesio buvo skirta „pilotiniams tyrimams”, kurių metu išbandomi nauji metodai, reikalingi tiriant bitėms svarbius teršalus ir kurie nebuvo tirti pradinio INSIGNIA projekto metu. Visi dalyvavusieji sutiko, kad šis susitikimas buvo labai naudinga ir konstruktyvi programos pradžia, o po jo vyks kiti susitikimai, kuriuose bus aptariamos techninės projekto detalės.
2022 m. trijose šalyse – Austrijoje, Danijoje ir Graikijoje –atliktipilotiniai šių papildomų teršalų mėginių ėmimo tyrimai ir visi mėginiai išsiųsti į laboratorijas, kuriose pradėta jų analizė (2 pav.). Tiriami pesticidai ir žiedadulkių biologinė kilmė, kaip ir pirminiame projekte, taip pat pridėta mikroplastiko (t. y. bet kokios rūšies plastiko fragmentai, kurių ilgis mažesnis nei 5 mm), sunkiųjų metalų ir oro taršos tyrimai. Pirmieji du tiriami naudojant jau sukurtus metodus: pesticidai–APIStrips juosteles, o žiedadulkės– žiedadulkių rinktuvais surinktas žiedadulkes identifikuojantmolekuliniais metodais. Mikroplastiko mėginiai tiriamisurinktose žiedadulkėse ir paviršiuje naujoįrenginio, vadinamoAPITrap (4 pav.), kuris yra modifikuotas bičių spiečių rėmelis su specialia lipnia plėvele ir tinkleliu, kad bitės negalėtų prie jo prieiti. Sunkieji metalai ir oro teršalai tiriami pikio mėginiuose, kuriems rinktinaudojamas pikio tinklelis. Buvo atlikti preliminarūs bandymai, kurių metu palygintas kelių skirtingų rūšių komercinių pikio tinklelių ir kitų tipų tinklelių efektyvumas, ir pasirinktas veiksmingiausias (5 ir 6 pav.). Dar vienas naujas sorbentas– silikoninė apyrankė – netikėtai pasirodė esąs labai veiksmingas oro taršos mėginių rinkiklis (7 pav.). Galiausiai imamas medaus mėginys pesticidų analizei, taip pat imami gyvų bičių mėginiai pesticidų, mikroplastiko, sunkiųjų metalų ir oro taršos tyrimams.
Visų šių metodų rezultatai lyginami su rezultatais, gautais naudojant elektrinius oro siurblius ir filtrus (naudojamus esamose oro taršos stebėsenos programose), sumontuotus šalia bičių avilių, iš kurių imami mėginiai. Šie oro siurbliai naudojami foniniams mikroplastiko, sunkiųjų metalų ir oro taršos mėginiams rinkti.
Žiedadulkių biologinė kilmė bus nustatomaBragansos (Portugalija) laboratorijoje; Almerijoje (Ispanija) ir Atėnuose (Graikija) esančiose laboratorijose bus tiriami pesticidai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, lakieji organiniai junginiai ir sunkieji metalai; Vageningeno (Nyderlandai) laboratorijoje bus tiriami mikroplastikai. Vėliau 2022 m. mėginių tyrimo rezultatai bus lyginami siekiant įvertinti efektyviausius mėginių ėmimo metodus, atsižvelgiant ne tik į jų efektyvumą surenkant tiriamus teršalus, bet ir į jų praktiškumą bei patogumą bitininkui. Tai labai svarbu programai, kuri turėtų tapti ilgalaike piliečių mokslo stebėsenos programa.
Vykdant pirminį projektą buvo įgyta daug praktinės patirties. Pavyzdžiui, žiedadulkių ar bičių mėginiai greitai genda, todėl juos reikia laikyti užšaldytus, o paskui greitai transportuoti šaltoje aplinkoje, kuri yra nepatikima ir brangi, arba įdėti į alkoholį, kuris dažnai išteka.Nustatyta, kad praktiškai tokius mėginius galima veiksmingai stabilizuoti išdžiovinant, naudojant nedidelį kiekį silikagelio, ką gali padaryti patys bitininkai, todėl mėginių gabenimas dideliais atstumais yra daug paprastesnis ir patikimesnis.
2023 m. projektas buspradėtas visose 27 ES valstybėse narėse,bus tiriami visi teršalai, naudojant atrinktus veiksmingiausius metodus. Šiai sistemai įgyvendinti pasitelktas kiekvienoje ES valstybėje narėje dirbantis nacionalinis koordinatorius mokslininkas (Lietuvoje – dr. Laima Blažytė-Čereškienė, Gamtos tyrimų centras), bendradarbiaujantis su vietos bitininkais (piliečiais mokslininkais), kurie bitėms aktyvaus sezono metu rinks mėginius iš savo bičių šeimų. Kai kurie iš šių nacionalinių koordinatorių yra paties konsorciumo nariai, o kitose šalyse jie yra universitetų ar institutų mokslininkai arba patarėjai, dirbantys nacionalinėse bitininkystės asociacijose. Projekto metu surinkti duomenys bus naudojami sudarant teršalų poveikio medunešėms bitėmsrizikos žemėlapius. Mėginių ėmimo programa ir rezultatai bus kiek įmanoma labiau koordinuojami su kitomis ES stebėsenos programomis, pavyzdžiui, EMBAL (Europos biologinės įvairovės žemės ūkio kraštovaizdžiuose stebėsena; https://wikis.ec.europa.eu/pages/viewpage.action?pageId=25560696) ir SPRING-EU (Apdulkintojų atkūrimo stiprinimas pasitelkiant indikatorius ir stebėseną; https://butterfly-monitoring.net/spring).
Siekiant apmokyti piliečių mokslo atstovus – bitininkus, buvo sukurti keli trumpi mokomieji vaizdo įrašai, kuriuos galima rasti projekto interneto svetainėje http://insignia-eu.euir INSIGNIA-EU socialinės žiniasklaidos kanaluose. Konsorciumas reguliariai leidžia informacinius naujienlaiškius, todėl prašome užsiregistruoti interneto svetainėje, kad galėtumėte sekti naujausias žinias apie projektą.
Danijoje Flemminga Vejsnæs (Danijos bitininkų asociacija) demonstruoja avilio įrengimą INSIGNIA-EU tyrimui
Pikio mėginiams rinkti naudojamo tinklelio tipas
INSIGNIA-EU konsorciumo iliustracijos
Parengė VšĮ ,,Žemės trauka”, V. Juraitis