Vilniaus bitininkų susivienijime tęsiamas paskaitų ciklas aktualiausiomis bitininkystės temomis.
Šį kartą jau tradicine tapusioje sostinės bitininkų susirinkimo vietoje, J. Ivaškevičiaus mokykloje , Gamtos tyrimų centro darbuotoja dr. Laima Blažytė – Čereškienė skaitė paskaitą – pranešimą ,,Tamsiosios medunešės bitės situacija Lietuvoje ir kitose šalyse“. Šio centro kolektyvas vykdė projektą, kurio metu buvo tiriama šalies vietinių bičių populiacija ir ieškoma kuriose mūsų šalies teritorijose yra daugiausia ir išlikusių bičių Apis melifera melifera. Tokių vietovių surasta nemažai. Pavyzdžiui Tauragės r. rasta daugiausia bičių, kurios pagal fenotipines ir kai kurias kitas savybes galėtų būti vietinės bitės arba jų mišrūnės. Kituose rajonuose taip pat aptikti vietinių bičių židiniai.
Atpažįstant vietinę bitę pirmiausia atkreipiamas dėmesys į savitą jos spalvą, o tiksliau nustatoma pagal bitės sparnelio konfigūraciją, taip pat kitus genetinius požymius, kurie atliekami laboratorijose.
Lietuvos vietinių bičių Apis melifera melifera genofondo išlikimo galimybių įvertinimo projektas vykdomas pagal 2020 -2021 metų pagal ŽŪM Bitininkystės rėmimo programą.
Asociacija ,,Lietuvos tamsioji bitė” kartu su Dzūkijos nacionaliniu parku vienoje miškingiausių vietovių Čepkelių gamtiniame rezervate įrengė izoliuotą vietinių bičių motinų poravimosi punktą. Tai suteiks galimybę plėsti ir dauginti vietines bites visoje šalyje.
Apžvelgdama tamsiosios bitės paplitimą ir šių vabzdžių apgyvendintus arealus dr. L. Blažytė – Čereškienė pažymėjo, kad kitos Europos Sąjungos šalyse jau seniai rūpinamasi šių vabzdžių paveldu. Nemažai nuveikta Austrijoje, Čekijoje, Norvegijoje , Švedijoje ir kt. Taip pat buvo pažymėta, kad tamsioji bitė yra paplitusi kaimyninėje Baltarusijoje ir kitose link Juodosios Jūros besidriekiančiose teritorijose. Kol kas neturima tyrimo duomenų apie bites, kurios tūkstančius metų gyvena nuo Baltijos jūros ir iki Uralo kalnų ir yra vadinamos Vidurio Rusijos bitėmis ( rus. Sredneruskaja pčela). Duomenų apie padėtį kaimyninėje Latvijoje dar nėra, tačiau tikimasi, kad greitu laiku ir latviai, gaudami paramą, pradės tyrimus.
Pranešimas apie vietinę tamsiąją bitę buvos sutiktas su dideliu susidomėjimu.
Vilniaus bitininkų susivienijimo pirmininkas G. Kašėta pažymėjo, kad tamsiosios bitės įveisimas ir išsaugojimas gali turėti teigiamos įtakos ypač Dzūkijos bitynuose, nes čia medaus del skurdokų medunešio plotų negausiai tesurenkama, o finansinė parama 176 eurai už vienos tokių bičių šeimos laikymą gali paskatinti ūkininkavimą, bent jau iki tol, kol ši parama bus teikiama.
Bitininkas V. Juraitis pritarė siekiams išsaugoti vietinę bitę kaip mūsų ūkininkavimo tapatybę globalėjančiame rinkos pasaulyje, kur svarbiausia vertybė tampa pelnas, prekių apyvarta ir pinigai, ir išsakė daugelio bičiulių nuogąstavimus, kad vietinės bitės esą piktesnės, ir bus nepatogu jas prižiūrėti tankiau apgyvendintose vietovėse. Ar tai nėra grįžimas į istoriją, į praeitį?
Bitininkai D. Noreika, bičių motinų augintojas I. Masiulis atkreipė dėmesį į kylančius sunkumus, kaip išsaugoti veislės grynumą, kai aplink tiek daug įvairios įvežtinės veislinės ,,medžiagos“. Užsimezgė diskusijos.
Į svarbiausią nuogąstavimą, kad vietinė bitė pikta ir aršiai gelianti, buvo atsakyta, – kad tai yra eilinis mitas-bitės savybės yra ugdomos, svarbu išsaugoti dar tebeturimus šios bitės genetinius bruožus. Svarbu visai tai įgyvendinti su saiku, vadovaujantis sveiku protu.
Valentinas Juraitis
Dr. L. Blažytė – Čereškienė Apžvelgė tamsiosios bitės savybes
Dr. L. Blažytė – Čereškienė Apžvelgė tamsiosios bitės savybes
Vilniaus bitininkų susivienijimo nariai