5. Bičių duonos teigiamos savybės, maksimalus surinkimas iš avilio.

Bičių duonelė. Pastarųjų metų tyrimais nustatyta, kad bičių duonelę lengviau įsisavina žmogaus organizmas. Taip yra todėl, kad „bręstant“, t.y. fermentuojantis duonelei, skyla ją sudarančių žiedadulkių apvalkalėlis ir išlaisvinamos viduje esančios medžiagos, galinčios greičiau absorbuotis organizme. Vykstant fermentiniams procesams, dalis duonelėje esančių baltymų skyla iki paprastesnių junginių – peptidų ir laisvųjų amino rūgščių, o dalis sudėtingų angliavandenių suskaldomi iki monosacharidų, kurių dalis virsta pieno rūgštimi. Pieno rūgšties dėka bičių duonelė įgyja didesnį rūgštingumą, kuris stabdo įvairių pelėsių, mikroorganizmų, puvimo bakterijų dauginimąsi ir vystymąsi. Todėl šio konservuoto bičių produkto savybės laikui bėgant mažai kinta ir bičių duonelę galima ilgiau vartoti negu žiedadulkes. Biocheminiu požiūriu bičių duonelė, skirtingai negu žiedadulkės, turi mažiau baltymų (tik apie 20 proc.), žymiai daugiau angliavandenių (24-34 proc.) ir iki 1,5 proc. lipidų.

Bitės neša į avilius ir meta į korių akeles. Aviliuose jaunesnės bitės priekiniais žandais žiedadulkių rutulėlius sutrupina ir galvomis gerai suspaudžia. Taip bitės dirba, kol žiedadulkėmis užlipdo du trečdalius akutės tūrio. Į tą pačią akutę dėdamos įvairių augalų žiedadulkes, bitės jų nerūšiuoja. Kai akutės pripildomos, bitės jų viršų užpila medumi, užlipdo vašku – tokį mišinį palieka subręsti.

Veikiant įvairiems mikroorganizmams,fermentams , esant didelei drėgmei ir šilumai (34–36 °C), maždaug per dvi savaites iš mišinio susiformuoja bičių duonelė. Bitėms tai – pagrindinis baltymų, riebalų, angliavandenių, mikroelementų ir vitaminų šaltinis. Per metus vidutinė bičių šeima suvartoja apie 25 kg bičių duonos (iš šeimos bitininkai jos paima 2–3 kg). Vienoje korio akelėje būna 140–180 mg bičių duonos. Geriausia bičių duona būna surinkta iš dobilų, sodo augalų,viržių, rapsų žiedadulkių.

Duonele maitinami bičių perai, kuriems augant reikia labai daug baltyminės medžiagos. Daug duonelės bitės vartoja pieneliui, vaškui gaminti,tranams  maitinti, nes ir jie be baltyminio maisto greitai nusilpsta, o tokius tranus bitės išmeta lauk.

Bičių duona labai baltyminga, jos sudėtyje yra daug vitaminų (ypač B grtupės ), riebalų, angliavandenių, pieno rūgšties, kitų retesnių junginių, reikalingų bitėms vystytis. Naudojama gydant inkstų uždegimą , kepenų ir skrandžio, nervų ligas

žiedadulkes bitės renka iš įvairių laukinių ir kultūrinių augalų. Kiekvieno augalo žiedadulkių forma ir spalva yra skirtingos. Pavyzdžiui, baltųjų dobilų žiedadulkės yra ovalios ir rudos, liepų ir aviečių – trikampės ir baltos, facelijų – ovalios bei violetinės.
Žiedadulkes bitės intensyviai renka pavasarį, kada yra intensyviausias augalų žydėjimas. Skraidydamos nuo žiedo prie žiedo, bitės žiedadulkes suvilgydamos nektaru bei seilėmis,   neša į avilį. Per vieną skrydį bitės surenka maždaug po 20 mg žiedadulkių. Stipri bičių šeima per dieną gali surinkti 100-150 g, o per vasaros sezoną – 25-30 kg ir visiškai patenkinti savo poreikius. Dalį žiedadulkių iš bičių galima „atimti”, naudojant specialius rinktuvus. Iš vienos vidutinio stiprumo bičių šeimos gražią pavasario dieną bitininkas gali surinkti 70-100 g žiedadulkių. Bitės, pajutę, kad žiedadulkių į avilį atneša mažiau, jas dar intensyviau renka ir be didelio vargo metinę žiedadulkių normą gali padidinti iki 40-50 kg. Ką tik surinktos žiedadulkės turi iki 15-20 proc. drėgmės, todėl jas reikia džiovinti. Išdžiovintos žiedadulkės fasuojamos ir pateikiamos vartotojui.

Kuo skiriasi žiedadulkės nuo bičių duonelės?

Sugrįžusios bitės su žiedadulkių nešuliais į avilį, jas deda į korių akeles ir tvirtai suspaudžia. Pridėjusios du trečdalius korio akelės, likusią dalį užpila medumi ir akelę užlipdo vaško dangteliu. Taip paruošta žiedadulkių atsarga ateičiai jau vadinama bičių duonele. Tai maisto medžiagų saugykla, kurioje vyksta cheminiai procesai. Bičių seilėse, meduje ir žiedadulkėse yra fermentų, kuriems veikiant skyla baltymai, riebalai ir angliavandeniai. Nuo žiedadulkių bičių duonelė skiriasi tuo, kad joje yra monosacharidų, pieno rūgšties ir daugiau vitamino K. Pieno rūgštis bičių duonelę konservuoja ir neleidžia jai fermentuotis bei gesti. Todėl bičių duonelės aktyvusis rūgštingumas (pH 4,3) yra didesnis negu žiedadulkių (pH 6,3). Savo biologine sudėtimi ir fiziologiniu poveikiu bičių duonelė beveik nesiskiria nuo žiedadulkių, tačiau šie produktai turi ir skirtumų.

Publikaciją parengė V. Juraitis, VšĮ „Žemės trauka”