Važiuojant Turgelių plentu iš Vilniaus į Šalčininkus kelio kairėje atkreipia dėmesį gražiais sutvarkyta sodyba. Sena , bet nesusmegusi, nieko nereikalingo, žolė idealiai nupjauta. O tolumoje rikiuojasi avilių virtinės. Ne mums įprastiniai Dadano, ne daugiaaukščiai, o varšuviniai.
Tai – Girinės kaimas. Užsukome į sodybą . Šeimininkas sutiko labai draugiškai, atvirai svetingai tarsi jam nebūtų nusibodę smalsūs prašaliečiai, kuri tik trukdo dirbti ir kelia pavojų dėl vagysčių. Tai Genrikas Dulka gyvena savo gimtinėje, kur išaugo, čia gyveno ir jo tėvai , ir seneliai. Ir visi jie bitininkavo.
Genriko sodyba sutvarkyta su skoniu, branginant visa, kas etnografiška, kas buvo tėvų ir senelių sukurta. Ypač į akis krenta, netgi sakyčiau pedantiškumas. Genrikas septynerius metus plaukiojo po jūras, prekybiniuose laivuose. Ten visokių darbų teko dirbti: ir laivo denį šveisti, ir sudėtingus jūreivio darbus dirbti…
– Pas mane tvarka kaip laive. Jūrose įgytos pamokos persikėlė į gimtąją sodybą Girinėje, – šypsosi Genrikas.
Ūkininkai Dulkos nuo senų laikų bitininkauja varšuviniais (Levickio) aviliais. Sugrįžęs namo ir perėmęs tėvų ūkį Genrikas šios tradicijos neatsisakė. Tuo labiau , kad šie aviliai, įvertinant pasaulines tendencijas(Vakarų Europos, JAV, Rusijos bitininkai naudojas Langstroto – Rooto daugiasukščius avilius), jau yra tolima istorija. Tačiau varšuviniai turi ir gerų savybių. Deja varšuviniams aviliams inventorius jau negaminamas. Genrikas geras stalius ir rėmelius bei avilius pasidaro pats.
Varšuviniai arba Levickio konstrukcijos aviliai turi ir teigiamų savybių, bet jų , kaip nestandartinių reikėtų atsisakyti. Mat juose panašių matmenų rėmeliai dedami statmenai, lizdas plačiamas į plotį. Čia negalima uždėti magazinų arba norint tai padaryti, reikia avilį paaukštinti ir padaryti mažus nestandartinius tokio magazino rėmelius.Šių avilių privalumas toks: bitės ant siaurų ir aukštų korių geriau žiemoja, nepritūksta maisto, nes bičių kamuoliui iki viršaus pakilti esti daug daugiau vietos. Šie aviliai yra šilti, be nepatogūs kilnoti, pervežti į bičių ganyklas.
Šalčininkų apylinkių žemės nepasižymi derlingumu, tai ir vešlių bičių ganyklų čia nėra. Taigi didinti medaus gavybos našumą, ir dar labiau išnaudoti bites čia nėra didelių resursų ir galimybių. Taigi ir dėl bičių ganyklų – varšuviniai aviliai čia tinka.
Genriko medus ypatingas, nes bityną supa švari, pievų ir miškų aplinka. Maitindamas bites jis nenaudoja cukraus. Žiemai bitėms palieka medų. Tai ypač brangina jo klientai, kurie dėl cukrinio diabeto ir kitų ligų renkasi ekologišką medų.
Genrikas yra įrengęs originalias girdyklas. Jos paprastos kibire vandens sudeda keletą plastiko kubelių, kurie plaukdami yra tarsi maži plaustai bitėms. Bitės šias girdyklas noriai lanko.
Visa, ką apie šį bityną parašėme, Genrikas viską papasakojo rusų kalba, o nufilmuoti vaizdai tik papildo pasakojimą…
