Miškai, dažnai vadinami Žemės plaučiais, atlieka itin svarbų vaidmenį palaikant planetos sveikatą. Miškas – tai ne tik mediena ir jos gaminiai. Tai gyvybiškai svarbios ekosistemos, palaikančios įvairią florą ir fauną, reguliuojančios klimatą ir suteikiančios esminius išteklius žmonėms išgyventi. Tarp daugelio rūšių, klestinčių miško ekosistemose, bitės yra vienos iš svarbiausių.Atkreiptinas dėmesys, jog ES nutarimais pripažinta, kad bitės yra Ekosistemos dalis. (– http://www.europarl.europa.eu/doceo/document/A-8-2018-0014_LT.pdf). Bitininkystė yra praktika, kuri ne tik palaiko žmonių pragyvenimo šaltinius, bet ir yra pagrindinė ekologinės pusiausvyros sudedamoji dalis. Sudėtingi santykiai tarp miškų ir bitininkystės išryškina gilų gamtos sistemų ryšį, kai vieno elemento sveikata tiesiogiai veikia kito gyvybingumą.
Miškai: gyvybiškai svarbi bičių buveinė
Miškai yra ideali aplinka bitėms. Augalų rūšių įvairovė miškuose užtikrina nuolatinį nektaro ir žiedadulkių, pagrindinių bičių maisto šaltinių, tiekimą. Skirtingai nuo monokultūrų, kur auginami vienos rūšies augalai, miškuose galima rasti įvairių žydinčių augalų, kurie žydi skirtingu metų laiku. Ši rūšių įvairovė palaiko bičių populiacijas ištisus metus, todėl jos gali klestėti net tada, kai konkrečių augalų žydėjimo sezonas jau pasibaigęs.
Bičių populiacijų būklė yra tiesiogiai susijusi su miškų biologine įvairove. Kai miškai naikinami arba degraduojami, sumažėja augalų, kuriais remiasi bitės, įvairovė, todėl bičių populiacijos mažėja. Šis bičių buveinių ir maisto šaltinių praradimas kelia didelį susirūpinimą, nes bitės atlieka lemiamą vaidmenį apdulkindamos augalus, įskaitant daugelį, kurie naudojami žmonių maistui. Bičių populiacijų mažėjimas dėl miškų naikinimo ir buveinių nykimo pabrėžia, kad svarbu išsaugoti miškus ne tik dėl jų vidinės vertės, bet ir dėl esminių paslaugų, kurias jos teikia ekosistemoms ir žemės ūkiui.
Bitininkystės vaidmuo saugant mišką
Bitininkystė gali atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį saugant miškus. Glaudžiai bendradarbiaujant ir derinant miškininkų ir bitininkų poreikius , didėja miškų išsaugojimo galimybės, nes sukuria tiesioginę ekonominę paskatą bendruomenėms saugoti ir atkurti šias ekosistemas. Daugeliui kaimo bendruomenių, ypač besivystančių regionų, bitininkystė yra arba gali būti svarbus pajamų šaltinis. Medus, bičių vaškas ir kiti bitininkystės produktai yra vertingi vietos ir pasaulio rinkose. Siedama bičių populiacijų sveikatą su miškų sveikata, bitininkystė skatina bendruomenes taikyti išsaugojimo praktiką, kuri apsaugo ir atkuria miško ekosistemas.
Be to, bitininkystė skatina suprasti sudėtingus ryšius tarp rūšių miško ekosistemoje. Bitininkai dažnai tampa miško išsaugojimo šalininkais, nes patys mato miškų naikinimo poveikį jų bičių šeimoms. Šis propagavimas gali paskatinti bendruomenės iniciatyvas atkurti nualintas teritorijas, apsaugoti esamus miškus nuo kirtimų ar žemės ūkio plėtros ir skatinti darnią žemės naudojimo praktiką, kuri naudinga ir bitėms, ir miškams.
Apdulkinimas ir miško atkūrimas
Vienas iš svarbiausių vaidmenų, kuriuos bitės atlieka miško ekosistemose, yra jų indėlis į apdulkinimą. Daugelis medžių rūšių, ypač auginančių vaisius ar sėklas, dauginasi priklausomai nuo bičių ir kitų apdulkintojų. Be šių apdulkintojų miškų atsinaujinimas būtų labai apsunkintas. Taigi bitės yra ne tik pasyvūs miškų gyventojai, bet ir aktyvūs jų atsinaujinimo ir augimo dalyviai.
Bičių apdulkinimo procesas užtikrina miško augalų genetinę įvairovę, nes palengvina skirtingų medžių žiedų kryžminį apdulkinimą. Ši genetinė įvairovė yra labai svarbi miško ekosistemų atsparumui, todėl jos gali prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, kenkėjų ir ligų. Bičių populiacijų mažėjimas dėl tokių veiksnių kaip buveinių nykimas, pesticidų naudojimas ir klimato kaita kelia didelę grėsmę šiam natūraliam atsinaujinimo procesui. Bičių apsauga taikant atsakingos bitininkystės miškininkystės praktiką yra būtina ilgalaikei miškų sveikatai užtikrinti.
Klimato kaitos grėsmė
Klimato kaita kelia vis didesnę grėsmę tiek miškams, tiek bičių populiacijoms. Kylanti temperatūra, besikeičiantys orų modeliai ir dažnėjantys ekstremalūs reiškiniai, tokie kaip sausros ir audros, sutrikdo trapią miško ekosistemų pusiausvyrą. Dėl šių pokyčių galime netekti augalų rūšių, kurios reikalingos bičių maistui, o tai dar labiau padidins bičių populiacijų mažėjimą. Be to, dėl klimato kaitos gali pasikeisti augalų žydėjimo laikas, todėl gali atsirasti neatitikimų tarp gėlių žydėjimo ir bičių aktyvumo, o tai sutrikdo apdulkinimo procesą.
Kita vertus, miškai veikia kaip kritinės anglies absorbentai, sugeriantys anglies dioksidą iš atmosferos ir sušvelninantys klimato kaitos padarinius. Dėl miškų nykimo ne tik sumažėja šis anglies sugėrimo pajėgumas, bet ir išsiskiria sukaupta anglis, kuri prisideda prie tolesnio atšilimo. Bitininkystė, sutelkdama dėmesį į sveikų bičių populiacijų palaikymą, gali prisidėti prie klimato kaitos švelninimo skatindama miškų išsaugojimo ir miško atkūrimo pastangas.
Išvada
Miškų ir bitininkystės santykiai yra galingas gamtinių sistemų tarpusavio ryšio pavyzdys. Miškai aprūpina bites esminiais ištekliais, o bitės vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį atkuriant miškus ir palaikant gerą jų būklę apdulkinimo metu. Glaudus bitininkų bendradarbiavimas su miškininkais gali skatinti miškų išsaugojimą, palaikant tiek ekologinę pusiausvyrą, tiek bendruomenių pragyvenimo šaltinius. Didėjant miškų naikinimo, buveinių nykimo ir klimato kaitos grėsmei, būtinybė apsaugoti ir atkurti miško ekosistemas ir jose gyvenančias bites tampa vis aktualesnė. Kadangi bitės pačios vienos miškuose išgyventi negali, todėl itin svarbus teisingas ir atsakingas bitininkavimas miškuose. Suprasdami ir puoselėdami ryšį tarp miškų ir bitininkystės, galime prisidėti prie atsparesnės mūsų planetos ateities.
„Darnių miškų“ indėlis prie bitininkystės plėtojimo.
Kuriant miškų valdymo standartą, LBPA,, Austėja‘‘ ir Nacionalinė bičių selekcininkų asociacija, dėjo dideles pastangas,kad bitininkystė būtų įtraukta į šį standartą. Praeita nemažai sunkumų ir nežinomybės kaip tą įgyvendinti. Tik didelio užsispyrimo dėka pavyko tai pasiekti.
„Darnūs miškai“ ir bitininkas Rimgaudas Aleknavičius, turintis privataus miško, tapo pirmieji Lietuvoje ir antrieji Europoje į FSC® miškų valdymo sertifikato apimtys, įtraukę nemedieninį miško produktą – medų.
Po to,kai buvo patvirtintas miškų valdymo standartas, paaiškėjo,kad bitininkystė įtraukta, bet medaus žymėti tarptautiniu miško ženklu – negalima. Toliau ieškant sprendimų,turint savo miško problemų nekilo, o bitininkaujantiems miške, neturintiems nuosavo miško,gautai produkcijai šio ženklo naudoti nebuvo galima. Asociacija ,,Darnūs miškai‘‘ įdėjo nemažai pastangų,kad šis nesusipratimas būtų išspręstas.
Džiaugiamės, kad geras pavyzdys užkrečiamas. Lietuvos bitininkų profesionalų asociacijos prezidentas ir ilgametę patirtį turintis bitininkas Vytis Garbauskas, tapo antruoju bitininku Lietuvoje, įgijusiu FSC® sertifikatą medui. Šis FSC® sertifikatas buvo įgytas geranoriškai bendradarbiaujant su mūsų grupės nariu MSK „Zanavykų šilas“. Tai yra puikus pavyzdys, kai teigiama sinergija tarp miško savininko ir bitininko gali atnešti puikius rezultatus bendromis pastangomis siekiant prisidėti prie tinkamo miškų valdymo. Vyčio Garbausko bitynas įsikūręs Šakių rajone, Zyplių miško masyve.
Norėdami įsigyti medaus iš gerai tvarkomų miškų su bitininku galite susisiekti telefonu:
Vytis Garbauskas
bitininkas
Autoriaus kontaktiniai duomenys:+ 370 629 91999
Jei domitės sertifikavimo galimybėmis? Kreipkitės į „Darnių miškų“ sertifikavimo koordinatorių Deivį Pranckūną telefonu +370 687 67084 arba el. paštu deivis.pranckunas@darnusmiskai.lt