Rugpjūčio mėnesį turime padėti bitėms ruoštis nelengvai žiemai. Siekti, kad bičių motina dėtų daugiau kiaušinėlių ir išaugtų stipresnė šeima žiemos mėnesiams. Todėl į lizdą dedame tuščių korių rudos spalvos – į juos motina noriau deda kiaušinėlius. Tokiu būdu galima pasiekti, kad išaugtų daugiau jaunų bičių ir jos tankiai aptūptų iki aštuonių-dešimties rėmelių.
Rugpjūtį–rugsėjį dar žydi vėlyvieji augalai medunešiai. Jeigu atsiranda galimybė nuvežti bites arčiau jų – tai surinktas nektaras žiemos atsargoms bus žymiai vertingesnis už cukraus sirupą.
Rugpjūčio darbai bityne rikiuojasi į ilgą eilę. Baigėme sukti medų. Aktyvėja varroa erkės, būtina jas naikinti.
Sumažėjus žydinčių augalų bitės pradeda vagiliauti, plėšti silpnesnes bityno šeimas. Reikia silpnesnes ginti, susiaurinti avilių lakas.
Rugpjūtis – medkopio laikas, išsukame medų.
Kai nutrūko medunešis, bitės neturi darbo, jau laikas jas pradėti maitinti cukraus sirupu, kad šeimose nesulėtėtų perų auginimas.
Nuėmę viršutinius korpusus, išvalome avilius.
Išsukę medų, negailėdami pamaitiname bites cukraus sirupu, apskaičiuodami, kad šeima turėtų 15-20 kg perdirbtų maisto atsargų žiemai.
Šeimas reikia pamaitinti iki rugsėjo vidurio, tokiu būdu mes pasieksime, kad cukraus sirupą iš sacharozės į fruktozę perdirbtų dar vasarą gimusios bitės. O paruoštas atsargas jau turėtų žiemojančios ir neeikvotų jėgų perdirbimui, sėkmingai žiemotų.
Išsukę medų paruoškite lizdą žiemojimui.
Žiemojimui sujunkime silpnas šeimas. Antroje mėnesio pusėje pradėkime gydyti šeimas nuo varroa erkių. Čia yra įvairių būdų, svarbu kaitalioti vaistus, pasižiūrėti į gamintojo instrukciją, atkreipti dėmesį, kokia yra veiklioji medžiaga. Kas metai naudokime vis kitokią veikliąją medžiagą.
Išrūšiuokite rėmus su koriais. Netinkamus, tamsius ir pajuodavusius korius perlydykite.
Svarbus darbas – rėmų dezinfekavimas. Vienas iš būdų – apdoroti kalcionuota soda. Šių miltelių galima įsigyti beveik kiekvienoje bitininkystės parduotuvėje. Darome taip. Kalcionuotą sodą pagal gamintojo instrukciją ištirpiname karštame, 50-60° C, vandenyje plastmasinėje vonelėje, kokių pardavinėja ūkinių prekių parduotuvėse, ir į ją pamerkiame rėmus, iš kurių išpjaustėme pasenusius, pajuodavusius korius. Karštas kalcionuotos sodos tirpalas beregint išgraužia visas liekanas ir nešvarumus. Mediniai rėmai tarsi atgimsta, įgauna šiek tiek rusvą atspalvį. Po šios procedūros rėmus gausiai praskalaujame šaltame šulinio vandenyje. Darbo metu būtina mūvėti gumines pirštines, nes soda graužia, nudegina rankų odą.
Kai kurie bitininkai, prižiūrintys 100 ir daugiau šeimų, rėmus su senais koriais, jų neišpjaustę, sudeda į 200 litrų metalines statines su vandeniu ir virš laužo liepsnos iškaitina ir ištirpdo vašką bei liekanas. Ir tokiu būdu nesismulkindami pagreitina darbą.
