Pasidalinti žiniomis, padiskutuoti apie pavojus

Šalies bitininkų bendruomenėse  šalia nuolatinių darbų bitynuose  sukant medų ir prižiūrint bites, – vyksta ir mokymai,  kvalifikacijos kėlimo kursai.

Praėjusį savaitgalį tokie kvalifikacijos kėlimo kursai  buvo surengti  Leopoldo Tarakevičiaus  bitininkystės ūkyje, Purnuškėse, Vilniaus rajone. Šiuos kursus, ir paskaitų ciklą  organizuoja ir vykdo Lietuvos bitininkų konfederacija,  vienijanti keliasdešimt narių. Kaip ir kasmet   ši visuomeninė organizacija  parengia paskaitų  ciklą pradedantiems: supažindinama su  bitininkystės istoriją,  bičių šeimos sandara,  suteikiama pradinių bitininkavimo žinių lankantis bityne.

O išklausius mokymus dalyviui  išduodamas pažymėjimas apie  įgytą bitininkystės kvalifikaciją.

Kursuose paskaitas  skaitė  žinomas   bitininkystės  ekspertas, pedagogas ir praktikas Žilvinas Šolys. Lektorius  trumpai apžvelgė  bitininkystės  padėtį šalyje ir pasaulyje, jo nuomone  šiandien didelį pavojų kelia   nelegaliu būdu į Lietuvą patenkantys pesticidai,  kurie ES šalyse draudžiami.  Ir  dabar esanti  veterinarijos tarnybų kontrolė  yra nepakankama.  Nelegalūs, kenksmingi ir oficialiai uždrausti pesticidai yra  žymiai pigesni, todėl pelno besivaikantys ūkininkai ir juos tikrinantys  pareigūnai nepaiso didelės žalos, daromos ypač bitininkystės ūkiui.

Ž. Šolys  su nerimu pažymėjo, kad bitynuose  šiuo metu sumažėjo perų, mažiau gimta bitučių.. O tai, specialistų įrodyta, kad  yra tiesioginis  draudžiamų pesticidų poveikis tranų lytinėms liaukoms. Tranai negali tinkamai apvaisinti motinų ir – bitynai nyksta. Pranešėjas klausytojams patarė, kaip pamaitinti bites duonele ir medumi, kad bičių veislumas nesumažėtų.

Dėl  kenksmingų chemikalų naudojimo, jau keleri metai Lietuvoje pranyko drugeliai.  O kokia šiandien gaunamo lietuviško medaus kokybė? Pasižiūrėkime savikritiškai? Ženkliai mažėja  žvirblių ir kitų sparnuočių, kurie liudija apie išbalansuotą  krašto biologinę pusiausvyrą. Todėl  neieškodamas  kišenėje ironiškų žodžių, šis  bitininkas  paragino bitininkų bendruomenę   rimtai susirūpinti  mūsų aplinka ir nekirsti šakos ant kurios visi sėdime.

Bitininkystės  racionalizatorius, pedagogas Leopoldas Tarakevičius, puoselėjantis  Stasio Kučinsko bitidžių idėją, praktinių užsiėmimų metu  parodė, kaip yra žymiai lengviau, ypač sulaukus  garbingesnio amžiaus,  dirbti bitidėse. Nereikia avilių vežioti, kilnoti – viskas vietoje ir šalia… Ūkio šeimininkas  parodė, kaip  galima  kuo daugiau  išgauti vaško, panaudojant saulės lydytuvus, pasidalijo kita ilgamete   patirtimi. Užsimezgę pokalbiai, diskusijos  nesibaigė, kursų dalyviai   ilgai nenorėjo  skirtytis iš jaukios bičiulio Leopoldo  sodybos.

Kvalifikacijos kėlimo kursų Purnuškėse ( Vilniaus r.) metu

Valentino Juraičio nuotr.