Lietuvos bitininkų 44 šventė Prezidento A. Smetonos dvare buvo džiugi ir sėkminga. Nors liepos paskutinėmis dienomis vyko ir populiari Jūrų šventė Klaipėdoje į Užulėnį Ukmergės r. atvyko gausus medaus mylėtojų būrys.
Bitininkams ši šventė – tai susitikimas po trejų metų.. ir suvažiavimas, kur buvo aptariami ir aktualūs, kasdieniški klausimai. Pandemija nenugalėjo.
Šventėje dalyvavę mūsų išrinktieji pareigūnai europarlamentaras Juozas Olekas, ŽŪM viceministras Paulius Astrauskas įteikdami apdovanojimus labiausiai pasižymėjusiems bitininkams pasidžiaugė, kokia gausi, darbšti ir gerai organizuota yra mūsų šalies bitininkų bendruomenė.
Apdovanojimus įteikia ŽŪM viceministras Paulius Astrauskas.
Informacinis laukas ne mažiau svarbus nei medunešio
ES, ŽUM ir Nacionalinė mokėjimų agentūra skirdama paramą ženkliai prisidėjo stiprindama šios bendruomenės ir bitininkų techninę bazę. Jei ne paramos programos, ar mes šiandien turėtume 12 tūkstančių bitininkų?
Pernai jiems buvo skirta 974 tūkst. eur. , o šiemet parama yra didesnė – 1,1 mln. eur.
Tačiau šiais metais NMA ekspertai vertindami paraiškas, matyt, nepakankamai įsigilindami, sumažino paramą bitininkystės žinių sklaidai, švietimui, žiniasklaidai.
Nors ir buvo be priekaištų pateiktos paraiškos ,, Lietuvos bitininko” žurnalo( tiražas 3500 vnt.) leidimui buvo skirta lėšų tik vienam numeriui, nors buvo numatyti 4. Juk anksčiau Lietuvos Žemės ūkio ministerija finansavo ir leido žurnalą ,,Mūsų sodai” , kuris ėjo 12 numerių per metus 30000 tiražu, nuolat skyrė nemažai švietėjiškų publikacijų. Su šiuo žurnalu išaugo ištisa bitininkų karta, kurie šiandien dauguma yra jau pensininkai.
O kaip auga jaunieji?
Smetonos dvaras ir darbo vieta – mums primena, kad Prezidentas sudėtingomis, apkarpytos Lietuvos (be Klaipėdos ir Vilniaus) sąlygomis kiekviename kaime įkūrė pradinę mokyklą, iškėlė švietimą, žemės ūkį ir ypač jo produkcijos perdirbimą (pieno, mėsos, plytų fabrikai) į deramas aukštumas.
– Kuriozas. Lietuvoje iš Bitininkystės Paramos Programos gaunama parama aviliams, priekaboms ir net mediniams skirtukams. Tuo tarpu visos kitos Europos sąjungos šalys paramos prioritetą teikia bitininkų švietimui, informavimui ir tiesiog profesinės bendruomenės stiprinimui, – apie prioritetus savo pranešime pažymėjo Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Sigitas Uselis.
Žinios – tarsi motinos pienas
Dauguma šalies pradedančių bitininkų (nemokėdami anglų kalbos) savo kvalifikaciją kelia mokydamiesi iš rusiškų ir baltarusiškų elektroninių žiniasklaidos šaltinių. Dar gerai, kad šie šaltiniai, pasakojantys apie bitininkystę rusų kalba, nėra tiesiogiai politizuoti, tai jų propagandinis poveikis – minimalus. Tačiau tai nėra tinkama išeitis užpildyti žinių spragą. Juk liaudyje ne be reikalo sakoma ,,iš kokio papkio pieną čiulpi” – tokius įpročius gauni. Rytų Europos ir Azijos bitininkystė turi senas turtingiausiai tradicijas pasiekusi aukštumas, ir yra daugelio inovacijų pradininkė. Tačiau pasaulis keičiasi, ypač su klimato kaita. Tirpsta ledynai Šiaurės ir Pietų ašigaliuose.
Pas mus į Lietuvą atkeliauja Afrikos debesų ir oro srautai, sukeliantys staigius temperatūrų svyravimus. Atsižvelgiant į tai svarbu globaliai vertinti ir bitininkystės plėtrą Ir nei viena nei Vakarų , nei Rytų ūkininkavimo patirtis nėra ideali.
Todėl bitininkystės ūkiui svarbu žinoti visus globalaus pasaulio šiandienos iššūkius, Nesėkmes ir išeitis. Ir žiniasklaidos vaidmuo, padedantis bitininkams prisitaikyti yra svarbus.
Užulėnio prezidento A. Smetonos rezidencijos posėdžių salėje Gediminas Bauža, Pasvalio bitininkų draugijos pirmininkas, posėdyje, kur buvo džiaugiamasi, pavykusia švente, sugražino visus į prozišką realybę. Papasakojo ir pateikė įrodymų, kaip ūkininkai neleistinai chemikalais purškia laukus, ir dėl to nuketėjo 13 rajono bitynų, apnuodyta 413 bičių šeimų, patirta apie 35 tūkst. eurų nuostolių.
Pateikdamas skundus į Valstybinę augalininkystės tarnybą prie ŽŪM tinkamo šios konfliktinės situacijos tyrimo nesulaukė (nepaimti augalų, žemės mėginiai). Tokių atvejų ne vienas. Pasvalio, Pakruojo, Jurbarko derlingų žemių bitininkai patiria apnuodijimus. Bitininkas daro prielaidą, kad pabrangus chemikalams, verslininkai nelegaliai įveža įveža chemikalą aktarą. Juo purškiama, nors Lietuvoje seniai uždraustas, nuodija bites.. Tačiau valstybinės institucijos , kaip antai Pasvalio rajono Valstybinę augalininkystės tarnyba prie ŽŪM, Veterinarijos tarnyba konkrečiu apnuodijimo atveju neatliko žemės ir vietos augalų analizės. Mes bitininkai privalome reikalauti, kad valstybės tarnautojai atliktų savo darbą, kalbėjo Gediminas Bauža.
Bitynas – gamtos vaistinė. Kaip gauti apiterapeuto licenciją?
Šventėje dalyvavo mūsų patriarchas profesorius, habil. dr. Antanas Gendrolis lankytojams pasiūlė įsigyti visą ciklą savo knygų apie medų ir sveiką gyvenimo būdą. Savo ilgamečiu asmeniniu pavyzdžiu , gerokai peržengęs devintąjį dešimtmetį, jis parodo, kokia veiksminga ir naudinga apiterapija žmonių gyvenimui. Profesoriaus dalyvavimas buvo tarsi koncertmeisterio lazdelė, duodanti toną apiterapijos temai.
Juk bitynas tai gyva, natūrali – vaistinė. Cheminių vaistų gamyba ir medaus produktai nuolat konkuruoja, nes čia sukasi dideli pinigai. Kaip plačiau panaudoti, ne tik medų, bet kitus bitininkystės produktus, kai medaus rinka tankiai užpildyta – ši tema aktuali nedidelių ūkių bitininkams. Apiterapija Lietuvoje, deja patenka į aklavietę: ,,užstūmus jušką” besikūrenanti krosnis ima dūminti…
Uždraudus bitininkams platinti ir gaminti sveikatinančius bičių produktus, neturint apiterapijos licencijos. Kol kas nera programos, kaip licenciją bitininkams gauti. Kai kurie seni patyrę bitininkai savo pagamintus sveikatinančius papildus, pikio spiritinius tirpalus, bičių kūnelių trauktines, tranų homogenatą ir kt. platindami nelegaliai rizikuoja užsitraukti sau administracinę ir baudžiamąją atsakomybę.
Sveikatos apsaugos ministerija, vos spėjus įveikti COVID 19 iššūkius, kol kas negali pasiūlyti mokymų programos, kur vyktų mokymai, kad tokia licęncija šalyje būtų suteikiama.
Lietuvos apiterapeutų asociacijos prezidentas gyd. Povilas Rimkus sako, elementarių medicinos žinių įsisavinimas yra būtinas, todėl šis klausimas yra SAM darbotvarkėje.
Tarptautinėje rinkoje šiemet tikimasi medaus 30 proc. mažiau
Šventėje suteikė azarto ir žaismingumo skaniausio medaus konkursas, jaunųjų bitininkų varžybos, sudomino ekologinio bityno savininko Laimono Galvono paskaita „Ekologinis bitininkavimas”, Kęstučio Ūso ir Ernestos Draždžiulytės-Ūsienės bitininkystės ūkio patirtys ir kt.
Įmonės ,,Apiproduktai” vadovas Algirdas Žiukas apžvelgdamas tarptautinę rinką prognozavo – šiais metais medaus bus surinkta 30 proc. mažiau
Įmonės ,,Apiproduktai” vadovas Algirdas Žiukas savo pranešime pateikė pasaulinės medaus rinkos analizę. Prognozuojama, kad šiais metais medaus bus surinkta 30 proc. mažiau. Karas Ukrainoje nors ir sumažins medaus derlių, tačiau šis trūkumas Europos rinkoje jau užpildomas srautais iš Pietų Amerikos šalių ir ypač iš Argentinos.Vieta rinkoje ilgam nebūna tuščia, todėl lietuviškam medui vis tiek bus nelengva įsiterpti.
Latvijos bitininkų asociacijos valdybos narys Valters Brusbardis savo paskaitoje papasakojo apie kaimynų organizaciją.
LBA vienija 27 bitininkų draugijas, kur yra per 3300 bitininkų. Dar 1000 bitininkų ūkininkauja nedalyvaudami organizacijose. Latvijos ŽŪM paramos lėšas skirstyti perdavusi asociacijos valdybai. Lėšų skirstymas – tai galingas finansinis valdymo ir įtakos svertas neabejotinai sukeliantis ir konfliktinių situacijų. LBA iš dalies atlieka ministerijos padalinio funkcijas. Svečias iš Latvijos supažindino su išsamiais tyrimais, chemizacijos poveikiu bitininkystei, kuris parodė, kokie keliais dar galima gauti neužterštą medų. Šie tyrimai ir monitoringas buvo atliekamas sistemingai. Gauti rezultatai artimi ir Lietuvos ūkiui.
Šventės iškilmingoje eisenoje dalyvavo ir Lenkijos lietuvių Punsko, Latvijos, Estijos, Švedijos bitininkų delegacijos.
Bičių motinų buvo galima įsigyti iš Rimvydo Grigaliūno, Algirdo Amšiejaus, Imanto Masiulio, Vyčio Girdausko veislynų.
…bitininkai mažai gėrė alaus
Šventėje dalyvavo per 60 liaudies meistrų, medaus ir skanėstų pardavėjų. Wolfo ir Engelmano alaus pilstytoja Genovaitė sakė, kad bitininkai mažai išgėrė alaus. Kitose profesinėse šventėse išgeriama žymiai daugiau, matosi ir šlitinėjančių. Ant savo vaišių stalo bitininkai turėjo savo midaus, skanių užkandžių. Buvo galima paragauti įvairių gamtos skanėstų. Bitininkai visais laikais buvo aukštos kvalifikacijos, nepaprastos profesijos visuomenės gerbiami žmonės. Palaipsniui artėdami prie dvarų kultūros, stengiasi ir kultūringiau bendrauti, švęsti.
Valentinas Juraitis
autoriaus nuotr.
Kiekviena draugija pasirašė narystės sutartį.Šventės aprangos kodas buvo ,,pabūkime smetoniškuose laikuos”. Net keletas dalyvių pasirodė prezidento A. Smetonos ir pirmosios damos vaidmenyse, bet solidžiausias buvo LBS prezidentas Sigitas Uselis.
Šventėje suteikė azarto ir žaismingumo skaniausio medaus konkursas.
Europarlamentaras Juozas Olekas (kairėje), būdamas bitininku, dalyvauja Vilkaviškio draugijoje.
Šokiai dvare skambant gyvai muzikai.
Gausi ir gerai organizuota mūsų šalies bitininkų bendruomenė. Kiekviena draugija turi savo vėliavą, puoselėja tradicijas.
Prie rėmėjų stendo tauragiškis Rimas Zdanavičius, šventės organizatorius Ukmergės draugijos pirmininkas Linas Kazėnas, ,,Bičių korys” vadovas Jonas Juodvalkis.
Tarp kitų kvietė ir ,,Lietuvos bitininko” , www.bitynai.lt stendas.
Daug vertingų prizų dovanojo ,,Wilara” vadovas Gediminas Olsevičius.
Žygiuoja Estijos delegacija , vadovaujama Aleksanderio Kilko
Petras Vitkauskas Punsko bitininkų vėliavnešys
Bitininkai šv. mišių aukojimo metu.