Mokymai apie bitininkystės pagrindus ir bičių gydymą Alantoje
Bitininkai dažniausiai mokosi ir kelia savo kvalifikaciją žiemos mėnesiais. Kai bitynai apdengti sniego apklotu, o avilių gyventojos ramiai snaudžia tuomet kai kas skaito knygas, dažniau lankosi internete, klauso paskaitas.
Tačiau įsisavinti žinias be praktikos mokymų, yra žymiai sunkiau.
Birželio mėnesį Alantos technologijos ir verslo mokykloje įvyko pradedančių bitininkų mokymai. Keliais etapais paskaitas skaitė ir praktinius užsiėmimus vedė patyręs bitininkas ir bičių gydymo ekspertas , Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Sigitas Uselis.
Alantoje paskaitas skaitė ir praktinius užsiėmimus vedė patyręs bitininkas, bičių gydymo ekspertas, Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Sigitas Uselis (dešinėje).
Šį kartą klausytojų auditoriją sudarė daugiausia LBS Molėtų rajono bitininkų draugijos nariai, kurių gretas papildė nemažai naujokų, atvyko klausytojų ir iš kitų regionų.
Lietuvos bitininkų sąjunga vienija 45 bitininkų draugijas, panašūs mokymai vyksta ir kituose rajonuose.
Lektorius Sigitas Uselis teorinėje dalyje supažindino su bitininkystės pagrindais, o praktinių mokymų metų į Alantos žemės ūkio profesinio rengimo centro bityną atsivežė ir savo avilius bei įrangą ir betarpiškai pasidalijo savo patirtimi ir atradimais, patobulinimais, kurie buvo įdiegiami savame bityne.
Šie patobulinimai atsirado ne iš karto. Per daugelį veiklos metų Sigitas yra aplankęs daugybę šalių bitynų, susipažinęs su pasaulinės bitininkystės praktika, ir daugelį ,,gudrybių”, kas tinkamiausia mūsų geografinei aplinkai, yra pritaikęs savo bityne.
Statistika skelbia, kad Lietuvoje užregistruota apie 12 tūkstančių laikančių bites. Ši publika nevienalytė. Lektorius Sigitas Uselis, kalbėdamas apie bitininkų bendruomenę, išskyrė tris bitininkų grupes:
Pirmieji , prižiūrintys 5-8 šeimas yra hobininkai , pomėgio ir mados vedami.
Antrieji – prižiūrintys 20-50 šeimų – pažengę bitininkai.
O tretiesiems – turintiems 100 -1000 bičių šeimų, prasideda profesionalus ūkinis darbas.
Specialisto-eksperto nuomone, vykdant mokymus, svarbu orientuotis į pirmąsias dvi bitininkų grupes. Svarbu, kad šie bitininkai gautų elementariausių žinių bagažą, susipažintų su metodika, šaltiniais, kaip žinias atnaujinti, bites gydyti, iš savo bityno gautų ne tik medų, bet ir kitus sveikatinančius maisto papildus: žiedadulkes, pikį , duonelę ir kt.
Puoselėjant vidutinio bityno tradicijas yra daugiau galimybių išsaugoti lietuviškos bitininkystės paveldą.
Būdamas ir bičių ligų, vaistų nuo varozės ekspertu Sigitas Uselis, kalbėdamas apie naujausius vaistus, akcentavo, kad kovojant su varroa būtina vaistų sudėtį nuolat keisti, kad erkės nesugebėtų adaptuotis.
Pagal Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos ir Europos Sąjungos programas 2021 metais bitininkams buvo sumokėta daugiau kaip 913 tūkst. eurų paramos, jos sulaukė 645 paramos gavėjai. Nemažai lėšų skirta ir mokymams.
Tačiau pasidomėjus kaip ruošiami specialistai mokymo įstaigose matyti, kad sistemingo specialistų ruošimo mokymo ir nebeliko. VDU Žemės ūkio akademijoje, Sveikatos universitete studentai , jei pageidauja, gali pasirinkti išklausyti paskaitų. Bet tai neprivaloma, o laisva valia.
Kadaise Kauno rajone Mastaičiuose Aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje(trumpą laikotarpį tapusia ir kolegija), buvo ruošiami specialistai gaudavo bitininko kvalifikacijos diplomą. Šiandien tokios mokyklos nebėra.
Nemokoma bitininkystės ir Joniškio žemės ūkio mokyklos , Alantos žemės ūkio profesinio rengimo centre. Moksleiviams būtų privalu ir naudinga išklausyti bent trumpa privalomą kursą įskaitai gauti. Galbūt , jie, būsimieji traktorininkai, želdintojai, atpažindami bitę ir traną, ateityje taptų bitininkais, papildytų vidutinių bitininkų mėgėjų gretas. Tokiu būdu pakiltų bendras bitininkystės išprusimo lygis.
Sakykim, jeigu šiandien, būtų parengtas diplomuotas bitininkas, tai kur jį valstybė nusiųstų dirbti?
Šalyje veikia privatūs bitynai, dirbantys šeimos pagrindu ( vyras, žmona, sūnūs, dukros ir vienas kitas sezoninis pagalbininkas). Ar jie sugebėtų priimti jaunąjį specialistą, jį įdarbinti ir suteikti socialinių garantijų (nuolatinį darbą, atlyginimą, butą ir kt.)
Vargiai, ar tokį diplomuotą bitininką privatininkai galėtų įdarbinti visiems metams ar dar ilgesniam laikui.
Klausimų apie bitininkystės edukaciją iškyla ne vienas.
Taigi šiandien vienas iš būdų skleisti bitininkystės žinias visuomenei yra specialistų – ekspertų rengiamos paskaitos, meistriškumo pamokos.
Tokį pamokų ciklą Alantoje surengė bitininkas Sigitas Uselis.
Pasižiūrėkime ir paskaitos filmuotą vaizdo siužetą.
Valentinas Juraitis
Autoriaus nuotr. ir filmuota medžiaga
