Smulkesni darbeliai lapkrity. Įvertinkime savo ūkį: kiek ir ko reikės kitais metais
Daugelis bitininkų žinome, ką reikia padaryti bityne, bet pritrūksta laiko, o kartais ir pamirštame, aptingstame. Visko būna… Lapkritis – tai mėnuo, kai daugelis darbelių jau nuveikti. Aš mėgstu dar ir dar kartą paskaitinėti daržininkų patarimus, ir surandu ten naudingų, senų nuolat kartojamų tiesų…
Tas pat ir su bitynu ir bitėmis. Tegul patyrę bičiuliai nesupyks, kad šiuo straipsneliu pats prisiminsiu ir prisiminsiu, ką reikėtų atlikti, kad mūsų bitynai pasitiktų naują sezoną sveiki ir tvarkingi.
Apsaugokime bites nuo pelių. Jos vis tik įsigudrauja ir viena kita įlenda į avilius ir drumsčia bičių ramybę, padaro kitų iškadų. Aš įprastai į avilius įdedu nuodų degtukų dėžutėje. Nuodų galima padėti ir šalia avilių. O pačius avilius, jų lakas, uždarykime metaline užtvara, kur tik viena kita bitė gali pralįsti. Tokių užtvarų galima įsigyti bitininkų parduotuvėse arba pasidaryti pačiam (anga 5-6 mm, atitinkanti korio lizdą). Taip pat avilin galima įdėti džiovintų mėtų, jų kvapas atbaido graužikus.
Susiaurinus lizdus, atsiranda daug inventoriaus. Rėmus ir kitą įrangą tvarkingai sandėliuokite. Ant dėžių užrašykite, kas ir kur padėta.
Išsukę medų vieni bitininkai meduotus korius saugo iki kito pavasario, kiti korius duoda bitėms išlaižyti įdėdami juos į avilius ant lizdo. Kas yra geriau, sunku pasakyti. Viena vertus, meduotus korius bitės geriau priima pavasarį, o kita vertus, juos sunkiau saugoti, medus sukaupia dulkes.
Rėmus su koriais naudinga saugoti sandariose dėžėse arba atsarginiuose avilių korpusuose. Čia neįlenda pelės ir vaško kandys. Nuo kandžių efektyviai gelbėja skudurėlis, suvilgytas 70 proc. acto esencija, padėtas dėžėje ant korių. Aštrus kvapas pasklinda po visą dėžę ir garantuoja vaško saugumą.
Dezinfekuokime inventorių.
Įvertinkime savo ūkį: kiek ir kokių korpusų, avilių reikės suremontuoti, pertvarkyti, įsigyti naujų. Kiek turime taros medui pilti.
Toliau išbrokuokime senus korius, kurių dar nesuspėjote spalį, rugsėjį.
Visų pirma reikia išbrokuoti tamsiai rudus ir pajuodusius korius, taip pat ir deformuotus, netaisyklingai pasiūtus korius.
Nors bitės ir kruopščiai švarina avilį, korių forma ir akučių dydis keičiasi. Kasmet akutės dydis koryje mažėja dėl atsirandančių apnašų. Tai atsiliepia ir bičių produktyvumui. Mažesnėse korio akutėse lerva negali išsivystyti į normalaus dydžio bitę (jos straublelis bus trumpesnis ir mažesni sparnai). Taip pat seni koriai – tai nešvarumų, infekcinių ligų prieglobstis.
Taigi negailėkime senų korių, juos perlydykime.
Korius galima skirstyti į tris rūšis:
Šviesūs, be medaus, be bičių duonelės. Iš jų galima išlydyti 70-75 proc. vaško.
Tamsiai rudi: galima gauti 60-65 proc. vaško.
Juodi – 40-45 proc. vaško.
Šviežias, naujas Dadano rėmėlis (43,5×30,0 cm) sveria apie 140 g, o senas, kuriame jau išsirito 5-6 bičių kartos, su apnašomis ir likučiais sveria apie 300 g.
Vaško lydymas. Kaip įvertinti vaško kokybę
Kokybiškas vaškas gali būti įvairių spalvų (nuo baltos iki įvairių geltonų atspalvių). Kokybiškas vaškas visuomet turi malonų medaus kvapą, kuris sustiprėja jį pakaitinus. Sutrenkus į kietą paviršių, suskyla į gabalus, o skilimo vietose turi matytis smulkiagrūdė struktūra.
Pjaustant peiliu, pjūvio paviršius būna visuomet matinis.
Pabandykite gabaliuką paminkyti pirštais. Jei netrukus tampa plastiškas, neprilimpa prie pirštų ir yra neriebus, jei du kamuoliukus sulipdote kartu ir jie gerai sulimpa, galite pasidžiauti – tai natūralus vaškas, neturintis daug priemaišų ir papildų.
