Atsiliepimai. Vytauto Salinkos ,,Bitininkystės enciklopedinis žinynas“
Šiais gausios informacijos laikais mus pasiekia daugybė knygų, brošiūrų, internetinių portalų apie bitininkystę, bet šioje šaltinių ir švietėjiškumo jūroje išsiskiria vienas leidinys.
Tai – Vytauto Salinkos ,,Bitininkystės enciklopedinis žinynas“(440 psl.), nepersistengdamas pasakysiu, kapitalinis veikalas, aprėpiantis įvairias bitininkystės ūkio, su gyvulininkystės šaka, prie kurios priskiriamos ir bitės, susijusią mokslo ir terminijos tematiką.
Ir – taip pat svarbu šiame enciklopediniame žinyne papasakota apie žmones, kurie daug nusipelnė ir šiandien dirba puoselėdami bitininkystę šalyje ir pasaulyje.
Šios knygos autorius Vytautas Salinka neregėto darbštumo ir kruopštumo asmenybė visą savo gyvenimą paskyręs bitininkystei, švietėjiškai veiklai , bitininkystės istorijos Lietuvoje kaupimui ir kūrimui. Tie, kurie skaitys šias eilutes, dauguma puikiai pažįsta mūsų bičiulį Vytautą , nuoširdų patarėją, diskutuotoją, kruopštų faktų ir mokslo pasiekimų skleidėją.
Vytautas Salinka
Bičiulis Vytautas Salinka, pasitikdamas savo 90 metų jubiliejų, yra kūrybingas ir žvalus.
Su leidiniais apie Lietuvos bitininkystės istoriją. V. Juraičio nuotr.
Vytautas Salinka – docentas, humanitarinių mokslų daktaras, daug metų skyręs pedagoginei veiklai, , leidybai. Savo paties įkurtoje leidykloje ,,Salix alba“ jis yra išleidęs ir leidžia daugybę knygų bitininkystės tematika. Leidžia ,,Bitininko kalendorių“ – leidinį, kuriame gausu praktiškų patarimų, einamosios informacijos apie metų pasiekimus mokslo ir praktikos srityse, daugelį metų dienraščiuose vedė ir redagavo specializuotą puslapį, skirtą bitininkams mėgėjams. Visų šio bičiulio darbų ir neišvardinsi…
Būdamas kritiško mąstymo ir nesutikdamas su oficialiąja linija, kurią vedė žemės ūkio žinybinės organizacijos ir valstybės remiamas žurnalas ,,Lietuvos bitininkas“ , Vytautas Salinka pats savo ir rėmėjų lėšomis ėmė leisti žurnalą ,,Bitininkystės naujienos“. Leidinys ėjo daugelį metų ir čia ,,džaidžesto principu” buvo talpinama daug vertingos informacijos išverstos iš pasaulio leidinių, kuri nebūtų pasiekusi skaitytojo kituose žiniasklaidos šaltiniuose. Šis leidinys , nors ir nustojęs eiti, buvo svarbus ir naudingas ir ta prasme, kad jame atsirado galimybė išreikšti ir paskelbti ir kitą nuomonę, kitą informaciją, kas yra visuomet brangintina norint išsiugdyti pliuralistinę, demokratišką visuomenę.
Grįžtant prie ,,Bitininkystės enciklopedinio žinyno“ reikia pažymėti, kad jame yra pateikta ir susisteminta bitininkystės terminija, dėl kurios vis dar kyla nesutarimų, , o gal ir bereikalingų ginčų. Terminijos žodynus sudarinėjo ir nuolatinis V. Salinkos oponentas prof. habil. dr. akademikas Algirdas Skirkevičius, taip pat ir prof. Justinas Straigis ir kiti mokslininkai, bitininkystės praktikai. Lietuvos bitininkystės terminija ir šiandien yra plėtros kelyje, globaliame pasaulyje vis atsiranda ir atsiras naujų terminų, kuriuos tenka vienaip ar kitaip įvardyti, galbūt sulietuvinti.
Šiame leidinyje bitininkystės terminai ir kiti bitininkystei svarbūs žodžiai išdėstyti abecėlės tvarka, vertinga tai, kad pateikiama lietuvių, vokiečių, anglų ir rusų kalbomis.
Tačiau pristatant mokslininkus, išradėjus , inventorių, bitininkystės, leidinius, portalus , mano nuomone, gal būt būtų buvę naudinga laikytis ir sisteminio principo visus pateikiant į atskiras grupes, nes pagal abėcėlę reikšmingo mokslininko ir nesurasi , jei nežinai pavardės…, jei nežinai ko ieškoti ?
Žinyne pateikti bitininkystės raidos istorijos faktai, lietuviškos bitininkystės puoselėtojų ir Lietuvos bei užsienio mokslininkų biografijos, bitininkystės inventoriaus ir medingųjų augalų aprašai, bičių produktų chrakteristikos ir kita informacija, kuri praplečia skaitytojo akiratį, skatina domėtis biologija, veterinarija, botanika ir kitais mokslais.
Vartydamas šį solidų leidinį pagalvojau, jei tokį leidinį imtų leisti valstybinė institucija, būtų sudaryta gausi ir autoritetinga redkolegija, gal komisija. Vieni su kitais diskutuotų, bandytų įnešti savų korektyvų,, savigyros, ,,blato“. Kita vertus , būtų ir naudos, diskusijose išgrynintas , moksliškai recenzuotas, cenzūruotas leidinys.
O dabar šį leidinį sudarė ir išleido vienas žmogus, be abejo, pasiremdamas savo bičiulių patirtimi ir pagalba ir už jiems viešai leidinyje dėkodamas. Leidinio korektūrą atliko Arūnas Adžgauskas, o maketavo, konsultavo Rimantas Leitanas .
O ką į komisiją galėjo pasikviesti , jei nėra lėšų leidiniui leisti? Kaip sakoma: ,, sukviesi komisiją, pražudysi reikalą…”
Skaitant Vytauto Salinkos leidinį smagu pažymėti , kad sudarinėdamas jis vengė asmeniškumų, siekė objektyvumo. Kadangi esame jau daug metų pažįstami, žinau su kuo jis pykosi, su kuo draugavo: enciklopediniame leidinyje jis gražiai ir objektyviai aprašė ir savo oponentus, ir , galbūt , priešininkus. Tokiu būdu pakeldamas dažnai besipykstančius bitininkus į aukštesnį bendravimo lygmenį.
Džiugu, kad ,,Bitininkystės enciklopedinį leidinį” parėmė 20 įmonių ir bitininkystės ūkių savininkų (galėjo ir daugiau būti rėmėjų), tai rodo mūsų bitininkų bendruomenės augantį pilietinį sąmoningumą.
O mūsų bičiulis Vytautas Salinta, pasitinkantis 90 metų jubiliejų, pateikė mums visiem gražią dovaną, kurią surasite kiekvienoje bitininkystės reikmenų parduotuvėje. knygyne. Ir įsigykite.
