Atsiliepimai. Vytauto Salinkos  ,,Bitininkystės enciklopedinis žinynas“

Šiais gausios informacijos laikais mus pasiekia daugybė knygų, brošiūrų, internetinių portalų apie bitininkystę, bet   šioje šaltinių ir švietėjiškumo   jūroje išsiskiria  vienas leidinys.

Tai – Vytauto Salinkos  ,,Bitininkystės enciklopedinis žinynas“(440 psl.),  nepersistengdamas pasakysiu, kapitalinis  veikalas, aprėpiantis  įvairias  bitininkystės ūkio,  su gyvulininkystės šaka, prie kurios  priskiriamos ir bitės, susijusią mokslo ir terminijos tematiką.

Ir  – taip  pat  svarbu šiame enciklopediniame žinyne  papasakota apie  žmones, kurie daug nusipelnė ir  šiandien dirba puoselėdami  bitininkystę  šalyje  ir pasaulyje.

Šios knygos autorius  Vytautas Salinka neregėto darbštumo ir kruopštumo asmenybė visą savo gyvenimą  paskyręs bitininkystei,  švietėjiškai  veiklai ,  bitininkystės   istorijos Lietuvoje kaupimui ir kūrimui. Tie, kurie skaitys šias eilutes, dauguma puikiai pažįsta mūsų  bičiulį Vytautą , nuoširdų patarėją, diskutuotoją, kruopštų  faktų ir  mokslo pasiekimų  skleidėją.

Vytautas Salinka

Bičiulis Vytautas Salinka, pasitikdamas savo 90 metų jubiliejų, yra kūrybingas ir žvalus.

Su leidiniais apie Lietuvos bitininkystės istoriją. V. Juraičio nuotr.

Vytautas  Salinka –  docentas, humanitarinių mokslų daktaras,  daug metų skyręs pedagoginei veiklai, , leidybai. Savo paties įkurtoje  leidykloje ,,Salix alba“  jis  yra  išleidęs ir leidžia  daugybę   knygų bitininkystės tematika. Leidžia  ,,Bitininko kalendorių“  – leidinį, kuriame gausu praktiškų patarimų, einamosios informacijos apie metų pasiekimus mokslo  ir praktikos  srityse, daugelį metų  dienraščiuose  vedė ir redagavo specializuotą puslapį, skirtą  bitininkams mėgėjams. Visų  šio bičiulio darbų ir  neišvardinsi…

Būdamas kritiško mąstymo ir  nesutikdamas su oficialiąja  linija, kurią vedė  žemės ūkio  žinybinės organizacijos  ir  valstybės remiamas  žurnalas ,,Lietuvos bitininkas“ , Vytautas  Salinka pats savo ir rėmėjų lėšomis  ėmė leisti žurnalą ,,Bitininkystės naujienos“. Leidinys ėjo daugelį metų ir čia ,,džaidžesto principu”  buvo talpinama daug vertingos informacijos  išverstos iš pasaulio leidinių, kuri  nebūtų   pasiekusi   skaitytojo  kituose žiniasklaidos šaltiniuose. Šis  leidinys , nors ir nustojęs eiti, buvo svarbus ir naudingas ir ta prasme,  kad jame atsirado galimybė  išreikšti ir paskelbti  ir kitą nuomonę, kitą  informaciją, kas   yra visuomet  brangintina  norint išsiugdyti  pliuralistinę, demokratišką visuomenę.

Grįžtant  prie ,,Bitininkystės enciklopedinio žinyno“  reikia  pažymėti, kad  jame yra  pateikta  ir susisteminta    bitininkystės terminija, dėl kurios    vis dar kyla  nesutarimų, , o gal  ir bereikalingų ginčų.  Terminijos  žodynus sudarinėjo ir nuolatinis V. Salinkos oponentas  prof.  habil. dr. akademikas  Algirdas  Skirkevičius, taip pat  ir prof. Justinas Straigis  ir kiti mokslininkai, bitininkystės praktikai. Lietuvos  bitininkystės terminija ir  šiandien  yra  plėtros kelyje, globaliame pasaulyje  vis atsiranda ir atsiras  naujų terminų,  kuriuos tenka  vienaip ar kitaip įvardyti, galbūt sulietuvinti.

Šiame leidinyje  bitininkystės terminai ir kiti bitininkystei svarbūs žodžiai  išdėstyti abecėlės tvarka, vertinga tai, kad  pateikiama lietuvių, vokiečių, anglų ir rusų kalbomis.

Tačiau pristatant mokslininkus, išradėjus , inventorių, bitininkystės, leidinius, portalus , mano nuomone,  gal būt  būtų buvę naudinga laikytis ir sisteminio principo  visus pateikiant  į atskiras grupes, nes  pagal abėcėlę  reikšmingo mokslininko ir  nesurasi , jei nežinai pavardės…, jei nežinai ko ieškoti ?

Žinyne  pateikti bitininkystės raidos  istorijos faktai, lietuviškos bitininkystės  puoselėtojų ir Lietuvos bei užsienio mokslininkų biografijos, bitininkystės  inventoriaus ir medingųjų  augalų aprašai, bičių produktų  chrakteristikos ir kita   informacija, kuri praplečia  skaitytojo akiratį, skatina domėtis biologija, veterinarija, botanika ir kitais mokslais.

Vartydamas  šį solidų  leidinį pagalvojau, jei  tokį leidinį imtų leisti valstybinė institucija, būtų sudaryta      gausi ir autoritetinga   redkolegija, gal komisija. Vieni su kitais diskutuotų, bandytų  įnešti savų korektyvų,, savigyros, ,,blato“. Kita vertus , būtų ir naudos, diskusijose išgrynintas , moksliškai   recenzuotas, cenzūruotas leidinys.

O dabar šį leidinį sudarė ir išleido vienas  žmogus, be abejo, pasiremdamas savo bičiulių patirtimi ir pagalba ir  už   jiems   viešai leidinyje dėkodamas. Leidinio korektūrą atliko Arūnas Adžgauskas, o maketavo, konsultavo Rimantas  Leitanas .

O ką į komisiją galėjo pasikviesti , jei nėra lėšų leidiniui leisti? Kaip sakoma: ,, sukviesi komisiją, pražudysi reikalą…”

Skaitant Vytauto Salinkos  leidinį  smagu pažymėti , kad   sudarinėdamas jis vengė asmeniškumų,  siekė objektyvumo. Kadangi  esame jau daug metų pažįstami,  žinau su kuo jis pykosi, su kuo draugavo:   enciklopediniame  leidinyje   jis   gražiai ir  objektyviai  aprašė  ir savo  oponentus,  ir , galbūt , priešininkus. Tokiu būdu    pakeldamas    dažnai besipykstančius  bitininkus   į aukštesnį  bendravimo lygmenį.

Džiugu, kad  ,,Bitininkystės  enciklopedinį leidinį”  parėmė  20  įmonių ir bitininkystės ūkių savininkų (galėjo ir daugiau būti rėmėjų), tai rodo mūsų  bitininkų  bendruomenės augantį pilietinį sąmoningumą.

O mūsų bičiulis  Vytautas Salinta, pasitinkantis 90 metų jubiliejų, pateikė mums visiem gražią dovaną, kurią surasite   kiekvienoje    bitininkystės   reikmenų parduotuvėje. knygyne. Ir įsigykite.

Valentinas  Juraitis