Stasys Kučinskas (1929-2023). Nedos Daugulienės piešinys
Eidamas 94 metus sausio antrąją mus paliko bitininkystės veteranas Stasys Kučinskas. Jis keletą dešimtmečių dirbo Vilniaus rajono Panerio daržininkystės tarybinio ūkio bitininku. Šis darbas bitininkui buvo vaisingas, kūrybingas, atnešęs Lietuvos bitininkystei naujų atradimų, originalių sprendimų.
Jau daugiau nei dvidešimtį metų pasitraukęs iš aktyvios bitininkavimo ir visuomeninės veiklos Stasys Kučinskas, nors ir gyvendamas, ne kur nors kaime, o sostinės Lazdynų pašonėje , gyvendamas su dukters, žinomos smuikininkės Gražinos Kučinskaitės-Laurinavičienės šeima į dienų pabaigą prižiūrėjo vos keletą bičių šeimų ir garsiąją savo bitidę.
Pastaraisiais metais sušlubavo sveikata, jis visiškai apako, bites prižiūrėjo dukra, žentas, o jis-tik patariamuoju žodžiu. Gaila, portalui www.bitynai,.lt iš garsaus bitininko nepavyko paimti video interviu dėl sveikatos būklės. Laikas nenumaldomai pabėgo…
Stasys Kučinskas (1929-2023)
Atrodytų Stasys Kučinskas lyg ir atitolo nuo bitininkų bendruomenės, atrodytų buvo primirštas, bet vyresnieji bitininkai pokalbiuose jį dažnai prisimindavo. Cituodavo jo žodžius, kalbėjo apie bitides, kurias jis propagavo ir kūrė.
1959 m. S. Kučinskas užbaigė studijas Joniškėlio žemės ūkio technikume ir įgijęs jaunesniojo agronomo-bitininko kvalifikaciją. Toliau savo patirtį praturtino dirbdamas praktiškai ir nuolat domėdamasis mokslo naujovėmis. Visą gyvenimą` jam talkino ištikima bendražygė žmona Genovaitė, taip pat patyrusi bitininkė, išėjusi Anapilin prieš trejus metus.
Stasio Kučinsko kelias ir veikla ryškai atsispindi sovietmečiu ėjusio populiaraus žurnalo ,,Mūsų sodai“, ėjusio 30 000 tiražu, puslapiuose. Tai jo paties straipsniai, tai ir publikacijos apie jį. Šis leidinys buvo vertingas, atitiko, o gal ir pranoko to meto lūkesčius, nes buvo kuriamas profesionalų, jame aktyviai bendradarbiavo ir S. Kučinskas. Žurnalas išsaugojo temų ir straipsnių pusiausvyrą tarp švietėjiškų ir mokslinių , todėl buvo daugeliui įdomus ir skaitomas. Šis leidinys galima pasakyti, išugdė šiandieninę bitininkų kartą. Ir neretai kyla klausimas, kas naujų kadrų ruošimą pakeis. Ar internetas? Kai šalyje uždarytos visos bitininkystės mokymo įstaigos., pasitenkiname tik epizodiškomis paskaitomis bendruomenėse? Tame žurnale bitininkystės temą vedė žurnalistas ir rašytojas, agronomas Jurgis Usinavičius, jis visus šio žurnalo komplektus man padovanojo, sakydamas, kam kaupti dulkes lentynoje, gal kitiems žinios pravers…
S. Kučinsko vienašės bitidės projektas
Pirmą kartą apie S. Kučinską žurnale regime publikaciją 1962 metais, šalia kitų bitininkų iš fotografijos žvelgia jaunuolis ir pasakoja apie savo planus…
Vėliau žurnalo puslapiuose S. Kučinskas pasirodo kaip bitininkystės konkursų laimėtojas šalies mastu.. Prižiūrėdamas 120 šeimų tarybinio ūkio bityne, jis pasiekia aukščiausių rodiklių. Keletą metų iš eilės jis pripažįstamas geriausiu respublikos bitininku. Surinkdamas iš šeimos vidutiniškai po 24 kg prekinio medaus. Reikia pažymėti – prekinio.
Sovietinė statistika ir ,,dviguba buhalterija”
Prisimenant išėjusį bičiulį mus paskatina pasidomėti ir sugrįžti į istoriją. Sovietiniai laikai ir statistika nevienareikšmiška. S. Kučinskas, naudodamas vežiojamas bitides, vidutiniškai išgaudavo po 70 kg medaus iš šeimos. Reikia pabrėžti – vidutiniškai. Iš stipriausių šeimų surinkdavo daugiau.
S. Kučinskas buvo ne tik oficialus, bet ir realus šalies bitininkystės rekordininkas .
Bet jo darbo rodiklių vidurkius tarybinio ūkio statistikoje sumažindavo bičių įleidimas į šiltnamius, kur nauda buvo iš apdulkinimo, o ne iš medaus. Nemažai bičių žūdavo.
Dar viena priežastis- neretai viršplaninė produkcija slepiama, jei visą medų atiduosi valdžiai, o nepasidalins kolūkiečiai už darbadienius ir pirmininkai, brigadininkai už talentingą vadovavimą, tai koks ten saldus gyvenimas bus… Tik dar padidins medaus surinkimo planus, o alga išliks ta pati… ir dar premijų negausi.
Štai kodėl respublikos ūkiuose oficialus medaus surinkimas iš avilio tesiekė 5,4 kg prekinio medaus . Apie tai statistika skelbiama ,,Mūsų sodų” žurnalo 1986 m. Nr. 2.
Šie skaičiai keistai atrodo šiandieniniame fone: kai kurie bitininkai pasigirdami sako dabar surenką net po 70-100 kg medaus iš bičių šeimos….
Kučinsko pypkės
Ilgus gyvenimo metus paskyręs bitininkystei S. Kučinskas atliko Lietuvai svarbių darbų. Įvertindamas tai, kad tarpukario Lietuvoje vidutinis bitynas sudarė tik 4-5 šeimas, nepuolė į liūdesį. Tie nedideli sodžių bitynai buvo tolygiai pasiskirstę po visą šalį, jis matė sovietinių kolektyvinių ūkių bitynų netolygumus. Sovietmečiu industrializuojant –žemės ūkį atsirado dideli monokultūrų plotai. Iškilo būtinybė vežioti bites į tolimesnes ganyklas. S. Kučinsko paruošta nauja bitininkavimo technologija ir vežiojamos bitidės buvo plačiai įdiegtos Lietuvoje, davė gerus rezultatus didinant medaus gavybą ir , ypač svarbu , apdulkinant entomofilinius augalus. Plėtojant daržovių apdulkinimą šiltnamiuose jo veiklos dėka pasiekiamas žymai didesnis derlius.
Šiandien S. Kučinsko bitidės jau gyvuoja kitu pavidalu – tapo apiterapijos nameliais. O profesionalūs bitininkai, prisitaikydami prie naujų sąlygų , bičių vežiojimo idėją išplėtojo kaip svarbiausią būtinybę.
Kovos su bičių ligomis srityje, jis išbandė įvairius preparatus, atrinkdamas mažiausiai toksiškus vaistus. Sukonstravo originalų bičių gydymo nuo varozės aparatą, kurį bitininkai juokais vadindavo ,,Kučinsko pypke“. Šis gydymo metodas buvo veiksmingas.
Tęsdamas veiklą Lietuvos Atgimimo laikotarpiu S. Kučinskas dirbo aktyvų visuomeninį ir švietėjišką darbą. Kadangi turėjo ką papasakoti, atsiskleidė jo kaip pedagogo talentas. Savo pavyzdingame bityne jis vesdavo seminarus, mokslinėje bei populiarioje spaudoje paskelbė per 200 straipsnių, savo patirtį skleidė konferencijose, bitininkų susirinkimuose. Už nuopelnus plėtojant bitininkystę jam suteiktas nusipelniusio žemės ūkio darbuotojo garbės vardas.
Šiandien ūkinis ir politinis gyvenimas matuojamas tik 4 metais, nuo rinkimų iki rinkimų
Stasio Kučinsko kelias – gražus pavyzdys ir priesakas, kaip turėtų vystytis šalies bitininkystės ūkis: būtina ruošti profesionalius kadrus mokymo įstaigose, nuolat diegti naujoves. Tai, kad šiandien bitininkystės technologijų nemokoma pilnu kursu nei vienoje įstaigoje. Turėtų kilti skandalas? Tačiau – tyla . Matyt, mūsų ūkinis ir politinis gyvenimas matuojamas tik 4 metais, nuo rinkimų iki rinkimų. Nepažvelgiama į perspektyvą. Štai Karaliaus Mindaugo profesinio centro, Alantos, Joniškio žemės ūkio mokyklų, Miškotvarkos kolegijos, VDU Žemės ūkio akademijos studentai neturi atskiro bitininkystės kurso. Tai kokią bitininkų profesionalų kartą mes turėsime po 5- 10 metų?
S. Kučinskas ir jo kartos bitininkai – buvo sisteminių žinių karta. Jį sugebėjusį kruopščiai, kūrybingai, kryptingai dirbti, dalintis savo žiniomis su kitais, kolegos bitininkai gražiai ir šiltai prisimins.
Valentinas Juraitis
Lietuvos bitininkų 1985 m. darbo rezultatai . ,,Mūsų sodai”1986 nr. 2
S. Kučinskas prie savo bitidės. ,, Mūsų sodai” 1986 nr. 2