Cheminės medžiagos ir bičių šeimų išgyvenimas įveikiant Varroa, askoferozę ir kitus pavojus

Plastikiniai aviliai šilti, lengvi ir patogūs, bet koks jų poveikis bitėms? Tarp jų ir kiti gaminiai –  plastikiniai indai ir vartojimo prekės niekur nedingsta, o suskyla į vis mažesnius gabalėlius,  sudarydami tai, kas vadinama mikroplastiku. 

Rotacinio principo reikšmė Varroa destructor yra pagrindinis bičių šeimų silpnėjimo veiksnys, didinantis jautrumą infekcinėms ligoms (tarp jų – askosferozei).

Todėl efektyvi bityno sveikatos strategija turi derinti: reguliarų erkių monitoringą, biotechniką (pertraukos peravime, traninių perų išpjovimas, tvarkingas korių ūkis), atsakingą gydymą pagal rotacinį principą (keičiant veikimo mechanizmus, vengiant atsparumo), ir sanitariją (sausra, švara, stiprios šeimos). Šiame straipsnyje askosferozę nagrinėjame kaip indikatorių, kad bityne gali būti sisteminių spragų Varroa kontrolėje ar mikroklimato/maitinimo valdyme – ir pateikiame praktines priemones, kaip tai taisyti.

Varroa–infekcijų sąsaja. Ilgalaikis erkių spaudimas silpnina bičių imunitetą ir perų priežiūrą, todėl mikozės (pvz., askosferozė) dažniau išplinta drėgnuose, atšalusiuose lizduose ar nusilpusiose šeimose. Tad askosferozės protrūkis – tai ne tik grybo problema, bet ir signalas patikrinti Varroa valdymą, lizdo termoreguliaciją, maitinimą ir sanitariją.

Specializuotoje mokslinėje spaudoje apie žemės ūkį, taip pat internetiniuose portaluose publikuojama  nemažai nerimą keliančių straipsnių  apie  cheminių preparatų  poveikį bitėms, plastiką buityje, tarp jų ir  bitininkystės įrangos (plastikiniai aviliai, koriai) invaziją.

Šioje publikacijoje-apžvalgoje norime pasidalinti informacija, problemomis, apie kurias diskutuoja pasaulio mokslininkai, bitininkai, visuomenininkai.

Šiandien daugelis  pastebime, kad dar niekada nebuvo taip sunku išlaikyti bites sveikas ir  gyvas.  Baigiantis žiemai  ir pavasarį, kai   atidarome avilį, pamatome – bičių nėra.

Daugelis iš mūsų netgi matuoja savo bitininkystės sėkmę pagal avilių, kurie išgyvena  per metus, procentą. Skaičiuojama, jeigu po žiemos neišgyveno 10 proc. bičių šeimų, tai reikalai – neblogi.

Tačiau šis žuvimo procentas didėja, tik  kai kurie bitininkai  bijo  net draugams prisipažinti, kad  tiek žuvimų savame bityne.

Esą  bitinininkas  yra pats kaltas, apsileidėlis – nemoka prižiūrėti bičių. Nors tai – ne visada – tiesa?

Bet atkreipkime  dėmesį cheminių medžiagų keliamą grėsmę ir jų potencialą neigiamai paveikti bičių šeimas.

Mokslininkų  atliekami tyrimai rodo, kad ši cheminės medžiagos sudėtyje turinčio  fluoro  ne tik kelia didžiulį pavojų žmonių sveikatai ir gerovei, bet ir šiuo metu yra pasaulinė grėsmė bičių sveikatai, kuri, sprendžiant iš visų požymių, tęsis ir  ateityje.

Kas yra amžinos cheminės medžiagos?

Perfluoralkilinės ir polifluoralkilinės medžiagos (PFAS – Per-and polyfluoroalkyd substances engl.) yra organinių fluoro junginių, kuriuose grandinėje susijungusios anglies ir fluoro jungtys, šeima. Dėl šios struktūros PFAS yra itin stabilios ir atsparios degradacijai, todėl jos vadinamos „amžina chemine medžiaga“. Pramonėje ir prekyboje naudojamos tūkstančiai šių cheminių medžiagų, ir apskritai, kuo daugiau fluoro atomų jose yra, tuo jos toksiškesnės. Kadangi šie junginiai turi unikalių savybių, jų yra daugybėje vartojimo prekių.

Kadangi jos yra tokios plačiai paplitusios ir patvarios, amžinai išliekančios cheminės medžiagos lengvai patenka į aplinką, kur daugelis PFAS, pvz., PFOS ir PFOA, kelia didelį susirūpinimą mūsų sveikata ir aplinka. Šie junginiai juda per dirvožemį, kaupiasi vandenyje. JAV Aplinkos apsaugos agentūra yra pripažinusi kaip paviršinių vandenų teršalą, keliantį didėjantį susirūpinimą. Nors šie cheminiai junginiai  reguliariai randami lietaus vandenyje, gruntiniame vandenyje, žemės ūkio nuotekose ir vandens aplinkoje, pavyzdžiui, upėse, upeliuose, ežeruose ir tvenkiniuose, galutinė visų šių toksinų paskirties vieta yra pasaulio vandenynai.

Tai reiškia, kad bičių surinktas vanduo, kaip mitybos mineralų šaltinis, padedantis suskystinti kristalizuotą medų ir atvėsinti avilį karštu oru, gali būti reikšmingas PFAS poveikio šaltinis.

Chemikalai (PFAS) randami įvairiuose vartojimo produktuose, įskaitant fluoro turinčius patvarius vandeniui atsparius gaminius, kurie padaro audinius atsparius vandeniui

Pesticidai užterštumo šaltinis

Kitas svarbus užterštumo kelias yra PFAS, kurios yra pesticidų, kurie kasmet naudojami mūsų kraštovaizdyje tūkstančiais tonų, sudėtyje. PFAS dažnai yra veiklioji pesticidų formuluotės sudedamoji dalis ir yra įtrauktos į medžiagų saugos duomenų sąrašą.

Atkreipkite dėmesį, kokią informaciją mums pasiūlo  dirbtinio intelektas Negalime (DI). 100 proc. tikėti , nes jam, kaip ir bitkoinui, reikia didžiulių elektros energijos kiekių, kad galėtų įveikti daugybės kompiuterių serverių ir  ir pateiktų apibendrintą informaciją – išvestų – vidurkį.

Tačiau „Google“ automatiškai pateikta nauja dirbtinio intelekto(DI) apžvalgos funkcija pasiūlė šį pesticidų sąrašą:

Flutolanilas: fungicidas pasėliams ir dekoratyviniams augalams

Fluvalinatas: insekticidas pasėliams ir dekoratyviniams augalams (taip pat patvirtintas varozės erkėms kontroliuoti bičių aviliuose)

Fomesafenas ir natrio fomesafenas: herbicidas pasėliams.

Heksaflumuronas: termiticidas Kai „Google“ paieškoje įvedami žodžiai „pesticidai su didžiausia PFAS koncentracija kaip veikliosiomis medžiagomis“, gaunami tokie rezultatai:

Spiromesifenas: 2022 m. atliktame tyrime, kuriame nagrinėtas PFOS užterštumas pesticiduose, nustatyta, kad šio insekticido PFOS kiekis 19 200 000 trilijono dalių (ppt), tai yra daug daugiau nei EPA nustatytas maksimalus užterštumo lygis –nulis ppt (Lasee ir kt., 2022 m.)

Imidaklopridas: neonikotinoidas, kuriame nustatyta 13 300 000 ppt PFOS

Malationas: šis insekticidas, naudojamas nuo 1956 m., sudėtyje turėjo 17 800 000 ppt PFOS Pesticiduose esančios amžinos cheminės medžiagos susidaro ne tik iš veikliųjų medžiagų. Peržiūrėjus daugumos pesticidų saugos duomenų lapus (MSDL), nurodoma, kad duomenų lapuose, MSDL skyriuje „Sudėtis / informacija apie ingredientus“, neįtraukti visi pesticidų formulės ingredientai. Kartais išvardytos veikliosios medžiagos sudaro mažiau nei pusę pesticidų formulės.

Šios paslėptos papildomos sudedamosios dalys, dar vadinamos adjuvantais, gali būti laikomos paslaptyje, prisidengiant nuosavybės teise saugoma informacija. Įmonės nuosavybės teise saugoma informacija yra informacija, kurią įmonė kuria ir parduoda kaip konfidencialią ir žymi komercinę paslaptį, kuri nėra prieinama visuomenei ar vyriausybei be apribojimų, tokių kaip neatskleidimo susitarimai.

Kai „inertinis“ NĖRA „chemiškai neaktyvus“

Pesticidų atveju, trūkstami MSDS ingredientai dažnai žymimi kaip „inertiniai“, nepaisant to, kad kai kurie iš šių vadinamųjų inertinių ingredientų yra tokie pat toksiški arba net toksiškesni nei pesticido veikliosios medžiagos. (Nagy ir kt., 2020)

Į pesticidų formulę dedami adjuvantai, siekiant pagerinti veiklumą, stabilumą ir paprastai padidinti pesticido veikliųjų medžiagų toksiškumą. Inertiniai ingredientai naudojami kaip tarpinė medžiaga, maišymo priemonės, drėkinimo priemonės, , putojimo priemonės, drėkinimo priemonės, kurios palengvina herbicidų plitimą ant augalų lapų arba padidina augalų įsisavinimą.

Kadangi unikalios „Forever“ cheminių medžiagų savybės dažnai suteikia minėtas savybes, daugelyje naudojamų „inertinių“ patentuotų ingredientų yra PFAS junginių. Deja, dėl šio skaidrumo trūkumo sunku tiksliai nustatyti PFAS kiekį, esantį komerciniuose pesticiduose, kuriuos naudojame savo kiemuose ir maistiniams augalams, augalams, kuriems dažnai reikalingos komercinės bičių apdulkinimo paslaugos.

Ar bitės gali aptikti PFOS?

Neseniai mokslininkai nusprendė išbandyti bičių gebėjimą aptikti kietų cheminių medžiagų buvimą ir išvengti šių toksinų, kai jų dedama į cukraus sirupą. Naudodami Y formos labirintą, tyrėjai tyrė atskirų bičių reakciją į PFOS prisotintą cukraus sirupą, esant keturioms skirtingoms koncentracijoms – nuo silpnos iki didelės. Buvo užfiksuota bičių veikla, elgesio pasirinkimai ir gėrimo trukmė, tiek vartojant tiek prisotintą, tiek neprisotintą cukraus sirupą.

Tik esant dviem didžiausioms koncentracijoms, bitės reikšmingai vengė gerti PFOS prisotinto sirupo,

ir tik tada, kai joms buvo suteikta galimybė rinktis ir neprisotintą sirupą. Kai neprisotintas sirupas buvo pašalintas, bitės gėrė prisotintą sirupą esant visoms išbandytoms PFOS koncentracijoms. Tai rodo, kad nors bitės gali aptikti ir norėti vengti PFOS savo pašaruose, kai jų yra didelė koncentracija, jos neišmoko jų vengti, kai nėra kitų galimybių.

Tyrimo rezultatai patvirtina, kad bitės ieškos maisto iš PFOS užterštų išteklių, kai jų koncentracija yra  kenksminga šeimos sveikatai.

Toks poveikis gali kelti grėsmę pasėlių apdulkinimo paslaugoms, taip pat žmonių sveikatai per maisto grandinę PFOS užterštuose regionuose. (Sonter ir kt., 2024)

Plastiko košmaras. Pavojų kelia netik plastikinai aviliai, bet ir išmesti indai: lėkštės ir puodeliai…

Kitas bičių avilių užteršimo PFAS kelias yra per plastiką. Apskaičiuota, kad pusė viso kada nors pagaminto plastiko buvo pagaminta vien per pastaruosius 20 metų. Plastikiniai indai, tokie kaip tie, kurie naudojami pesticidams pakuoti ir laikyti, kartais yra fluorinti – šio proceso metu į plastiką pridedama PFAS. Plastikinių indų fluorinimas po liejimo lėmė PFAS išsiplovimą į apdorotuose induose laikomus produktus.

Nors kai kuriuose mikroplastikuose yra PFAS, net ir mikroplastikas be PFAS gali būti kenksmingas bitėms. Taip yra todėl, kad mikroplastikas kaupiasi bičių audiniuose, tokiuose kaip smegenys, vidurinė žarna, trachėja ir hemolimfa. Šis kaupimasis gali turėti neigiamos įtakos bičių sveikatai, elgesiui ir kolonijos dinamikai.

Daro žalą bičių imuninei sistemai  

Be to, mikroplastikas daro žalingą poveikį bičių imuninei sistemai. Ši plastiko tarša taip pat gali sukelti bitės egzoskeleto (odelės) profilio pokyčius, sumažinti kūno svorį ir sutrikdyti valgymo dažnumą, o tai sumažina bendrą bičių šeimos išgyvenamumą. (Bashir ir kt., 2024 m.) Vis dar lieka atviras klausimas, ar mikroplastiko poveikis bitėms atsiranda dėl PFAS junginių, esančių pačiame plastike, ar dėl jų derinio. 2024 m. lapkritį pasaulio valstybės susirinko derėtis dėl pasaulinės plastikų sutarties penktajame Jungtinių Tautų

Tarpvyriausybinio derybų komiteto (INC-5) posėdyje, kuriame joms nepavyko pasiekti susitarimo.

Daugiau nei 100 valstybių pritarė plastiko gamybos ribojimui, kad pasaulis pagaliau galėtų pradėti spręsti plastiko taršos problemą. Deja, keletas pagrindinių naftą gaminančių šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, Saudo Arabiją, Iraną, Kuveitą, Rusiją ir tokias prekybos grupes kaip Amerikos chemijos taryba, sutiko tik su tolesnėmis priemonėmis, skirtomis plastiko atliekoms.

Kritikai teigia, kad toks požiūris būtų beprasmis, atsižvelgiant į tai, kad plastiko pramonė planuoja didžiulį plastiko gamybos padidėjimą. 2023 m. Jungtinės Valstijos, Kinija, Indija, Saudo Arabija ir Pietų Korėja buvo didžiausios plastiko gamintojos.

JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) viešai ragina atidžiau tikrinti naujas PFAS ir kitas chemines medžiagas. Puslaidininkiai naudojami daugybėje skaitmeninių produktų. (David Carron nuotr. iš Vikipedijos anglų kalba.)

Bioakumuliacija

Visa tai išties bloga žinia bitėms ir kitiems apdulkintojams.  Jos ne tik tiesiogiai susiduria su amžinomis cheminėmis medžiagomis, lankydamosi augaluose, kurie yra apdorojami PFAS turinčiais pesticidais, bet ir patys augalai pasisavina PFAS iš dirvožemio ir vandens ir koncentruoja jas augale ir jo audiniuose. Tai vadinama bioakumuliacija: procesu, kai cheminė medžiaga ar medžiaga laikui bėgant kaupiasi organizme ir tampa labiau koncentruota organizme nei organizmo aplinkoje. Amžinos cheminės medžiagos bioakumuliuojasi žuvyse ir laukinėje gamtoje. Jos taip pat gali susikaupti augaluose, įskaitant žydinčius augalus, kuriuos paprastai apdulkina komercinės ir pavienės bitės. (Navarro ir kt., 2017; Xu ir kt., 2022)

Buvo pasiūlyta, kad tam tikrų augalų bioakumuliacijos savybės galėtų būti panaudotos PFAS užterštumui valyti ir dirvožemiui bioremediatuoti. Deja, net 45 procentai viso PFAS įsisavinimo kai kuriuose augaluose buvo rasti augalo žiedadulkėse. Tai nėra geras ženklas apdulkintojų sveikatai ir taip pat gali sukelti papildomų PFAS aplinkos užteršimo problemų dėl vėjo nešamos žiedadulkės. (Wright ir kt., 2024)

Ankstesni tyrimai parodė, kad, kai bičių kūne kaupiasi nuolatinės cheminės medžiagos, tai sustabdo perų vystymąsi esant žemiausiems tirtiems kiekiams. Didesnė PFAS koncentracija padidina bičių mirtingumą, o tai savo ruožtu sumažina bičių šeimų gebėjimą išlaikyti ir ginti savo avilį. (Sonter ir kt., 2021) Kita vertus, avilio produktai, tokie kaip žiedadulkės, propolis, medus ir bičių vaškas, taip pat gali būti užteršti PFAS. (Nowak ir Nowak, 2021).

Jau pakankamai blogai, kad bičių prižiūrėtojai kovoja už medunešio plotų išsaugojimą, su  besikeičiančiais žemės naudojimo modeliais, didėjančiomis kenkėjų ir ligų problemomis, kurias sukelia pasaulinė ekonominė prekyba, su klimatu susijusiomis nelaimėmis, kurias dar labiau paaštrina iškastinio kuro deginimas, pramoninių ir vartotojų teršalų bei toksiškų pesticidų poveikis; dabar turime nuolatinę problemą dėl amžinų

cheminių medžiagų, kurios kaupiasi mūsų aplinkoje.

xxx

Perskaitę  šią apžvalgą  sugadinsite sau nuotaiką, bet tiesą, kokia ji bebūtų reikia žinoti.

Būtent šiandien, kai mūsų visuomenė mus nuvilia daugeliu atžvilgių, norime patogiai gyventi, verslininkams –   viena svarbiausių vertybių yra pelnas ir  šiandien uždirbti pinigai, neįvertinant , kad beatodairiškai kišantis į natūralią gamtą – patys  pasikviečiame sau  nepagydomų ligų, kas bebūtume – turtuoliai ar vargšai.

Tikriausiai bitininkystės sėkmė ateityje bus – siekti ir jaustis teisiais – išsaugojus mūsų bites  gyvas.

Juozas Petrauskas

Šis straipsnis parengtas įgyvendinant projektą BITE-KV-25-1-00788-MP001, finansuojamą iš Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano sektorinių intervencinių priemonių bitininkystės sektoriuje priemonės „Bitininkystės sektoriaus populiarinimas“ lėšų.