Algis ir Vida Mikalopai:  tiesioji grandinė – nuo bičių iki pirkėjo

 

Nors šiandien visur ,,ima viršų daugiaaukščiai” Algis ir Vida Mikalopai bitininkauja daugiausiai gulstiniuose 16 rėmų aviliuose

 Algis ir Vida  Mikalopai darbštūs bitininkai yra arčiausiai  vartotojo  –  siūlo  savo išsuktą kokybišką medų tiesiog  savo prekystalio turguose.

 Kasdien apeina  keliasdešimt savo šeimų,  naudoja ekologiškas gydymo priemones,  bites laiko   ekologiškoje aplinkoje. Ir rezultatas – kokybiškas  medus. Tai įsitikina ir jų nuolatiniai klientai- medaus smaližiai, perkantys medų  tiesiogiai iš bitininko.

 Tiesioji  vartojimo grandinė. Tai –  mūsų žemės ūkio ministerija –  skatina ir propaguoja  tokį būdą, kuris  bent kiek padeda kovoti su  abejotina įvežtine  meduviena. Bet – tai sunkus, darbas be atostogų  atostogų.

 …Šeštadienio rytą  Vidą sutiksi   daržininkų – ūkininkų turgelyje  prie  Vilniaus ,,Akropolio“, kur  susirenka  daugybė vilniečių , ieškančių natūralių ekologiškų produktų.

   …O Algio prekystalio palapinę pamatysi  Rudaminos  šeštadienio  turguje, kuris niekuo nenusileidžia , o tik pralenkia  lietuvaičių pamėgtą Suvalkų turgų. Dirbdami ,,dviem frontais“  Mikalopai  trupinėlis po trupinėlio  išparduoda  savo bityno gėrybes ir nepriklausydami nuo kitų malonės, įvairių  išmokų ar ,,paramų“  susikuria  sau pragyvenimo minimumą.

     O Mikalopų  bityno prekystalis – turtingas ir  įvairus. Medus įvairių rūšių, įvairių sukimų. Šviesus – pavasarinis, tamsesnis – vasaros,  ir sodrus  grikinis, viržių ir lipčiaus. Rinkis kokio nori. O dar kiek  kitų gėrybių: vaško gaminiai, žvakės, žiedadulkės, pikis, vaistažolių liepžiedžių, gauromėčių, pelyno  arbatos ir ko tik čia nėra…

 Tokia pat  turtinga ir tvarkinga Mikalopų  sodyba nuosavas  erdvus namas su šiltnamiu ir  rūpestingai prižiūrimu daržu  Vilniaus priemiestyje – Skaidiškėse, kur senbuvius  Vidą  ir Algį jau supa modernūs, kaip  ant mielių kylantys, kotedžai.

    …Jei  šiek tiek nukreipsime žvilgsnį nuo Mikalopų šeimos – tai  mūsų  bitininkų gyvensenoje  pamatysime  ir daugiau   tokių pavyzdingų darbštuolių, kurie verčiasi iš bitininkystės ir nesiskundžia.Tai  bitininkai  Edita  Augulienė nuo Vilkaviškio,  Petras Visockas nuo Biržų, Juozas Kuklys nuo Kretingos. Tai mūsų darbštuolių žiedas.

    Jiems  faktiškai neatsiranda laiko dalyvauti bitininkų organizacijose,dalyvauti šventėse. Nors pripažįsta, kad bendravimas tarp bitininkų, pasidalijimas informacija – tiesiog būtinas šiuo techninės revoliucijos laikmečiu. O ir   bitininkams  skirtos  paramos įsigyti nelabai reikalingos nes – tai brangus, ne visada būtinas, bitininkystės inventorius, atspindi daugiau prekybininkų ir įrangos gamintojų interesus.  Tačiau branginama  dar  prof. akad. A. Skirkevičiaus išrūpinta  parama už cukrų,  vaistus. Ir tai bitininkams yra didelė parama.

 Algis Mikalopas – bitininkas profesionalas. 1987 metais   baigė bitininkystės studijas Kauno I. Mičiurino technikume , gerai įsisavino  savo mokytojo Pranciškaus Karoso pamokas. Iš ties  ši   mokykla tuomet buvo  stipri bitininkų kadrų kalvė(Ją baigė dabar žinomi bitininkai – A. Amšiejus, R. Ardavičius, G. Kusta  ir kt.)

 Baigęs mokslus  Algis Mikalopas, kaip jaunas specialistas,  turėjo atidirbti pagal paskyrimą  tris metus. Rinkosi  bityną arčiau  gimtinės  Onuškio, savojo  Taučionių kaimo. Tai  buvo ,,Sudervės“   kolūkis  netoli Vilniaus.  Iš seno  bitininko  Gulbino jis  perėmė kolūkio bityną su 40 šeimų. Čia  dirbo   4,5 metų.  Darbas buvo mielas ir alga  pakenčiama – kolūkio darbadieniai siekė  60 – 100 rublių (pagal perkamą ją galią, dabar atitiktų ~800 eurų).  Čia  sutiko gražuolę Vidą –  siuvėją, baigusią Klaipėdos technikumą, sukūrė šeimą, gimė du sūnūs Povilas ir Simonas.

Dar klausydami  Algio biografijos sužinome, kad jis 5 metus dirbo eiguliu – miškininku, o tik vėliau  ėmė verstis privačiai. Dabar jo privačiame  bityne, kaip ir kolūkiniame  yra 40 stiprių bičių šeimų, bet  nedelsdamas galėtų bityną padidinti iki 150 ir daugiau. Turi pakankamai avilių ir įrangos, tik  rinkos  padėtis nedžiugina.

Patyręs bitininkas pritaria prof. J. Kriščiūno teiginiams, kuris remdamasis E. Canderio tyrimais rašė, kad aukštarėmiuose aviliuose temperatūra vidutiniškai 10 C laipsnių žemesnė negu žemarėmiuose. Prof. J. Kriščiūnas Lietuvos bitininkams patarė: mūsų sąlygomis gulstiniai aviliai tinkamesni. Rekomendavo savo  naujuosius Dadano avilius.

Nors šiandien visur ,,ima viršų daugiaaukščiai” Algis Mikalopas bitininkauja gulstiniuose 16 rėmų aviliuose, gal ir todėl, kad jo tėvas Stasys taip darė. Nors dabar klimatas pastebimai atšilo, – vistiek gulstiniuose  bitės geriau žiemoja

 Bičių motinas Algis augina pats, jau seniai priėjo išvados, kad  atsivežtinės nepatikimos . Adaptuota vietinė – geriausia. Jas  atrenka iš savo bityno stiprių šeimų, stebi savybes. Paprastai motinas keičia kas dveji metai. – Bet  būna visaip.Pakeiti motina , pabėgo metais  ir ,,labanankt“. Ta motina netinka…,”- dalijasi patyrimu Algis.

     Apie  Lietuvos  medaus rinką  Algis sako, kad tai yra ,,skylė“ pro kurią  privežama visokio šlamšto, o  vietiniams bitininkams  sunku išgyventi vien tik kapanojantis savo jėgomis… Žemės ūkio ministerijos skatinama ir propaguojama ,,tiesioji tiekimo grandinė” yra tai, kurioje dirba Algis ir Vida Mikalopai.

Valentinas Juraitis

Autoriaus nuotr.